|
|
|
Sodo kaimynų kivirčą įskėlė tujų gyvatvorė
Kretingiškis Vladas Raliuga nė už ką nesutinka persodinti tujų gyvatvorės, kuri daugiau kaip 20 metų žaliuoja prie jo sklypo „Žemaitijos“ sodininkų bendrijoje. Pašalinti krūminius augalus iki lapkričio 1 dienos vyrą įpareigojo bendrijos valdyba.
Taip sodininkų bendrijos valdyba reagavo į V.Raliugos sklypo kaimyno Vytauto Mažeikio prašymą. Šis vyras paaiškino, kad dėl gyvatvorės susiaurėjus kelio pločiui, į jo sklypą neįmanoma įsukti krovininėms mašinoms. „Už kelių dienų turi atvežti dešimt kub. metrų malkų. Kaip sunkvežimis turės įvažiuoti nekliudydamas gyvatvorės“,- rankomis skėstelėjo V.Mažeikis. Jam jau kartą teko užsitraukti V.Raliugos nemalonę – prieš mėnesį važiavęs traktorius GAZ-53, skirtas fekalijoms siurbti, sukdamasis šiek tiek užkliuvo gyvatvorę. Gyvatvorė atsidūrė ant kelio V.Raliugos gyvatvorė „įlipo“ į kelią, kai pavasarį buvo parengtas sklypo geodezinis planas. Matininkai nustatė, kad V.Raliugos sklypo ribą reikia kiek atitraukti nuo kelio, iš viso sklypo dydį sumažinant 2 kvadratiniais metrais. Pasak sodininkų bendrijos „Žemaitija“ pirmininko Rimanto Stapono, rengiant geodezinius planus, dažnam bendrijos nariui pasikeičia sklypo ribos, o jo dydis gali pasikeisti net iki 45 kv. metrų. „Soduose stengiamės išlaikyti 5 metrų pločio kelius, kad jais galėtų važiuoti ir krovininės mašinos, vežančios malkas, statybines medžiagas“,- sakė R.Staponas. Jis išmatavo, kad dėl kelio pakraštyje augančios V.Raliugos gyvatvorės važiuojamoji dalis tėra 4 metrų 40 cm pločio. Gyvatvorė užima keliui taip reikalingus 60 cm. „Visi gyventojai persikėlė tvoras ar krūmus, jei šie siaurino kelią, ir niekas dėl to pretenzijų nereiškė. Man pačiam teko per 2,5 metro plotį perkelti 44 metrų ilgio tvorą su visu bordiūru“,- pasakojo kaimynystėje gyvenantis Vytauto Mažeikio sūnus Rimantas. Sodino ant sklypo ribos V.Raliuga nesutiko su kompromisiniu pasiūlymu išrauti tik kelias tujas, esančias ties įvažiavimu į V.Mažeikio sklypą. Kad būtų perkelta visa tujų gyvatvorė, kategoriškai reikalavo ir principingai nusiteikęs V.Mažeikis. Pasidomėjus, ar prieš daugiau kaip 20 metų V.Raliuga galėjo numanyti, kad pasikeis sklypo ribos ir jo sodinama gyvatvorė atsidurs užribyje, paaiškėjo, kad vyras jau tada nesilaikė sodininkų bendrijos įstatų. „Ir seniau buvo reikalaujama, kad gyvatvorė būtų sodinama metro atstumu nuo ribos. Tačiau ne vienas sodininkas krūminius augalus pasisodino ant pačios ribos, tarsi nepagalvodamas, kad jie plečiasi. Dėl tokių dalykų dabar ir kyla problemų“, - sakė sodininkų bendrijos pirmininkas R.Staponas. Jei V.Raliuga nepaisys bendrijos valdybos prašymo ir gyvatvorės iki numatyto termino neperkels toliau nuo kelio, bus pasamdyta šiuos darbus galinti atlikti įmonė. Sąskaitą už šį darbą teks sumokėti V.Raliugai. Kalti abu kaimynai Sutaikyti dėl tujų susikivirčijusių kaimynų V.Mažeikio ir V.Raliugos nepavyko nei R.Staponui, nei Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui Raimondui Jociui. Šiam specialistui rajono meras Juozas Mažeika ir pavedė ištirti iš V.Raliugos gautą prašymą. „Šiame kare nėra laimėtojų,- sakė vietoje apsilankęs ir abi puses išklausęs R.Jocius. – Nepavykus kaimyniškai susitarti, santykius tenka aiškintis vadovaujantis įstatymo raide. O ji numato, kad atskirti sodo sklypus tvora galima tik gavus raštišką kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Jei ribojamasi su bendrojo naudojimo žeme, šiuo atveju – keliu, reikia raštiško valdymo organo sutikimo. Tokio bendrijos valdybos sutikimo neturi nei V.Raliuga, nei pats V.Mažeikis, kuris savo sklypą irgi yra apsitvėręs. Taigi arba kaimynai turi susitaikyti, arba abu griauti be leidimo pastatytas tvoras“.
|
|
