|
|
|
Ne vanagas, o suopis
Po „Pajūrio naujienose“ (2010 09 07 Nr. 67) išspausdintos publikacijos „Vanagą išgelbėjo nuo žūties“ atsiliepė laikraščio bičiulė biologė palangiškė Lidija Umbrasienė. Ji patikslino, kad darbėniškio Antano Jakučinsko išgelbėtas sužeistas paukštis yra ne vanagas, o paprastasis suopis.
Kumpas paukščio snapas, riesti nagai suklaidina ne vieną. Net medžiotojai, žinau, šaudydavo suopius, juos sumaišę su vanagais, kurių – ir galva mažesnė, ir sparnai kitokie, pritaikyti sklandyti tarp medžių“, - paaiškino L.Umbrasienė. Anot jos, Lietuvoje gyvena dviejų rūšių vanagai – vištvanagiai ir paukštvanagiai: „Tačiau ir vanagų nereikėtų naikinti, nes jie – miško sanitarai“. Paprastasis suopis mėgsta miško pakraščius, pamiškių laukus, peri medžiuose. Mūsiškiai suopiai dažniausiai prieš žiemą išskrenda piečiau ir įveikia iki 1 tūkst. km. Mūsų kraštuose gi žiemoja šiaurės kraštų suopiai, nors vienas kitas lieka per žiemą ir mūsiškis. Minta šie paukščiai peliniais graužikais, kurmiais, varlėmis, stambesniais vabzdžiais, pavyzdžiui, karkvabaliais. „Suopiai tuo ir naudingi, kad naikina graužikus, todėl juos turėtume saugoti. Jie turi labai gerą regėjimą. Labai įdomu stebėti, kaip suopis pasigauna kurmį: pastebėjęs judantį kurmiarausį jis tankiai plazda vienoje vietoje, po to sminga žemyn ir, suleidęs nagus į išverstas žemes, sugauna kurmį, kurį vietoje ir sulesa“, - paukščio elgesio ypatumus apibūdino L.Umbrasienė. Paprastųjų suopių populiacija yra gana gausi – jiems mūsų kraštuose pakanka maisto. Suopiai ypač mėgsta apleistas žolėtas dirvas, kuriose ir knibžda graužikai. „Saugant suopius ir siekiant padidinti šių naudingų paukščių populiaciją, laukuose būtų galima pastatyti jiems tupėti skirtų skersinių - jie paukščiams būtų patogesni negu pakelių stulpai“, - savo nuomonę išsakė L.Umbrasienė. Ji sakė, jog darbėniškio poelgis – nepalikti sužeisto paukščio miške – yra teisingas ir parodantis, kaip galima prisidėti prie gamtos išsaugojimo.
|
|
