Beveik 30 metų – tiek, kiek gyvena Kretingoje, Violeta ir augina jurginus.
„Jų turiu per 10 rūšių. Dvi iš jų esu išsaugojusi jau 25 metus: abu – pomponinį margą ir geltonžiedį – dar sovietiniais laikais esu parsivežusi iš Latvijos, ir jie nepaliauja žydėti mano sodyboje“, - pasakojo V.Laučienė.
Praėjusių metų rudenį ji Varėnoje per Grybų šventę nusipirko naujo jurgino nedidelį šakniagumbį. Iš jo išaugo penki stiebai, gausiai sukrovę žiedų. Labiausiai naujasis augalas moterį nustebino žiedų dydžiu: pirmasis žiedas buvo 26 cm skersmens, kiti – šiek tiek mažesni, bet ne mažiau įspūdingi. Iš viso jurginas sukrovė apie 20 žiedų.
„Jurginų šakniagumbiai yra gana kaprizingi, tad norint juos išsaugoti, reikia, kad rūsys būtų vėsus ir sausas. Neturėdama patirties esu jurginų šakniagumbių ir supūdžiusi – buvo gaila, - teigė V.Laučienė. – Jau esu išmokusi išsaugoti jurginų šakniagumbius, jų priauga daugiau negu reikia, tad nemažai išdalinu draugams, giminėms“.
Jurginus kretingiškė sodina, kai praeina šalnų pavojus. Dažniausiai jurginai į žemę gula gegužės 10 dieną, o dėl tikslumo V.Laučienė sako visada pasiklausanti oro prognozių.
Kretingiškės sodyboje jurginai pradeda žydėti liepos pabaigoje.
„Jie – mano mylimiausios gėlės, kaip ir močiutės, kuri visada turėdavo labai daug jurginų, o būdama vaikas aš irgi labai norėdavau, kad jurginai žydėtų ir mūsų šeimos sodyboje. Šios gėlės mielos tuo, jog ilgai žydi ir mus visus, vasarai pasibaigus, palydi į rudenį. Ir dar jurginai – puikūs augalai, norint sodyboje atskirti zonas – daržą nuo pievos - ar norint ką paslėpti“, - patirtimi pasidalino V.Laučienė.
