Kon žemaite iedė seniau ė daba

Kretinguos rajuona Kūlupienu bėbliuotekuo yr sauguoms kraštuotėrėnis darbs „Kūlupienu ė aplinkiniu kaimu vaišiu koltūras pavelds“, katrou sorašė bėbliuotekininkė Vilija Macienė. Ana ruokava, ka ožsiiemus ton darba toriejė vėina intencėjė – geriau pažintė ton krašta žmuonis, sožėnuotė, kap anėi gyvena seniau ė daba.

Vilija Macienė sosėtėka su daugybė žmuoniu, katrėi papasakuojė, kon žemaite iedė seniau, kon taisuos daba pagal senusius valgiu receptus. „Vėskon stėngiaus pateiktė autėntėška“, – ruokava ana.

„Jok kap bova seniau ė daba, yr dėdelis skėrtoms. Galiu pasakytė tik vėina – ka laiks ejė, gyvenims geriejė. Geriėje ė maistos, katrou žemaite iedė per švėntės ė kasdienybie, – ruokava V. Macienė. – Ka i biedna žmuonės gyvena, švėntės švėntėna ė ont stala diėjė vėskon, kon toriejė geriausė.“

Bėbliuotekininkė truopne sorašė, kap žemaite švėntėna Kaliedas, Velykas, kap veseliuojė, kap baliavuojė per krėkštynas – ni vėinuos pruoguos nepralesdamis, žemaite muokiejė linksmintėis ė so mažiau šnapšės: je per kuokė talka a gamtuo sosiedėn ė ėšgers posbotelki, ta ė ožteks. „Ka kėtuom pruogom suedavuom, pasiteikdavuom keptu kiaušėniu so lašėnokas, paraugta vogurkla, kopustu, sėlkės ė butelkelė – maduos daug gertė nabova“, – patvėrtėna Liucija Petrauskienė.

„Ka žmuoniu pradiejau klausėnietė api anu iedėmus, anėi da ė ont lapieliu mon sorašė, kon gamėna muotėnas aba babas, kon kas miega, ba kuokė pyraga a viedara neapsiedava anu stals. Tus lapelius ėrgi sodiejau, ka ateitie kas nuorėntas anus paskaitytom“, – kuokė palėkėma tor nu žmuoniu pasėsakė V. Macienė.

O kon tėi žemaite iesdava kasdėina?

Ka seniau, iki kara, žmuonės biedna gyvena, papasakuojė Salomėja Lubienė: „Je išneše 10 kiaušu pardoutė, gava 40 cėntu, vo sasiovinys kainava 60 cėntu. Muokytėis bova bronge. Būdava, ka žalė batvėni sositarkava, potra ėšsėvėre ė sriebk. Prėsipjaudavuom bačka kopūstu ė iedėm vėsa žėima. Reikiejė žemė dėrbtė , šeima, karve, arkli, avi, kiaulė ėšlaikytė. Vėskuo trūka ė trūka. Daba žmuonės gyven gera. Pensiju nebova. Aš vuos penkis vakus ėšmaitėnau, o da reikiejė ė senesnes pasirūpintė.“ Ana da atsėmėnė, ka ėš cokrėniu batvėniu vėrdava kuošė – anou tepdava ont duona ė budava deserts.

„Labiause vaikystie mon tėka rogėniu mėltu kuošė so spėrgas. Tuokiuos skaniuos, kap anou taisė mona mama, mon neišet, o gal ė mėltu tuokiu nabie. Da mona mama darydava jeknu dešra – skane bova. Kriošdava ė posėnė kuošė, kumet i bolves iber mėltu, raugdava kopustus, vogorklus“, – prėsėmėnė Stanislava Zajančiauskienė.

Ka posnikam taisydava spėrgynes, sriobalynes, papasakuojė Antanina Skurdauskienė, o dėdliausės skanumyns vakams bova joudas dounas džiovėsėle. „Posrytems skaniause bova bolviu kuošė so spėrgas, posnikou – bolviu kuošė so sėlkės oudega. Mona mama nikap nagaliejė atsėstebietė, ka aš posrytems bolviu kuošės nataisau“, – ruokava Petrutė Maksvytienė.

Kėta muotrėška, katra papasakuojė, kap žemaite iedė, Austra Dambrauskienė prėsėpažėna, ka ė daba gamėn tus iedėmus, katru ėšmuoka ėš sava muotėnas: „Cėbulynė, kastėnis, sure – e daba aš anus taisau sava šeima.“

Gal kam ėduome butom ėš anuos papasakuojėmu tu žemaitiu iedėmu ė patims pasitaisytė.

*

Mėltynė: pėina rek atskėistė vondėniu ė ožvėrtė. Ka tep atsėtėks, bertė kvėitėnius mėltus, ka pasidarytom tėršta. Ėsipjaustytė dounas gabalioku ė iestė per večerė.

Posmarškuonė kuošė: bolvės rek noskostė, nosunktė, bet nadžiovintė. Sokrioštė, praskėistė pėinu, kad butom skystuoka. Tada bertė rogėnius mėltus, ka sotėrštieto. Vėrtė maišont, ka naprėsvėlto. Lašėnius a šuonėnė pakeptė so cėboliem, ėšjungtė, sopėltė smetuona, ibertė krapu. Žemaite tuokė kuošė iedė per posrytė, pėitus (ka nadėrbdava dėdeliu darbu) a per večerė.

• Rašyti komentarą (3)