|
|
|
Senuovėne rakonda, īronke, kėtė reikmenis
Kerna, bunzis, bumblis, muogle, dvėdognis, liulka... No jaunuoji karta tuokiu žuodiu ta tėkra ka nabūs gėrdiejosi, vo vyresni omžiaus žemaite, pakol dar napaskaitė, kū šėndėin laikraštie pasakuo Kretinguos moziejaus vyresniuoji moziejininkė-etnuografė Nijuolė Vasiliauskienė, lai pakrapšta pakauši ė prėsėmen. SVĖISTĀSOKĖ, kerna, kalatāuka – medėnis rīks svėistou sosoktė. Bōva apvali – kobėlėnė arba kompouta – skrīnelėnė. Pagal darīma būda skīries: skobtėnė, šulelėnė ėr lėntelėnė. Skobtėnė bōva ligiašuonė, šolelėnės siauriejontis i vėršo šuona sotvėrtintė lonkās, dognos išpjauts iš lėntēlės, īlēdamo dongtelio so idobėmo vėdorie ėr skīlė mėntori kuotou parkėštė. Žemaitėjuo ėr Sovalkėjuo priš gēra šīmtmeti paplėta iš lėntieliu sokalta ketorbriaunė ar aštonbriaunė skrīnēlė (sokēklis, svėistāsokė) so ongo šuonė arba vėršou ėr īlēdamo dongtelio. Anuos vėdou ont metalėnės ašėis bōva ožmautė sparnele: ašėis galė ītaisīta ronkėna soktė. Aiško, i anas bōva pėlams smetuons ėr mušama arba sōkama. GELDA, molda, moldēlė – paėlgs skuobtėnis rīks, so galūs išdruožtuom ronkėnuom (ausėmis). Kuožnam ūkie toriejė na vėina, skėrtinga dīdi ėr pavidala. Nauduojė tešlā dounā ar pīragou minkītė, skerdienā sūdītė, žlogtou skalbtė a vakams maudītė. Mažesnies moldelies pasiminkė tēšla kleckams ar kėtā struovā vėrtė. KERNA, kernālė – rīks smetuonou nu pėina atskėrtė. Muolėnė, poudīnės formas, so nadėdėlio kaištelio ožkėšama ongēlė pri dōgna lėisam pėinou nutekintė. PIESTA, grūstovė – rīks grūdams ėr siemenims grūstė. Skuobta iš natašīta kėita mēdi, taurės pavīdala. KIMŠTOVS kėlbasuoms (dešruoms) padarīts iš metalėni vomzdieli, sosiaurinto galo, ont katruo muovė išskruostas ėr išplautas kiaulės žarnas. Mēsa stūmė su stumuoklio. Stumuoklis bōva medėnis, aptakos, so pluonesnio kuoto. DVĖDOGNIS, lauknešė – medėnis rīks so dvėjēs dognās. Padarīts iš medėniu šulieliu. Vėršotėnis dognos so onga, ožkėšama kaištoko a ožmaunama medėnė šovelė. Vėršou pritaisuoms vėrvelėnis pasaits nešėmou. Vāsara dvėdognies nēšė pėitus ar pavakarė i laukus dėrbontims, o kėto meto laikė skīstus ar bėrius maista pruoduktus. BUNZIS – muolėnis aukštuoks, vėršou so kaklelio inds. Nauduots girā, alou ar kėtam gieralou sopėltė. Vāsaras laikė tuokiūs nēšė vondėni ar kuo nuors skaniesni šėinpjuoviams, griebiejuoms ėr kėtims darbininkams. BUMBLIS pints iš šiaudėniu grīštiu sokont spiralė ėr perpints lazdīna, karkla vīteliems ar karnuoms ėr kanapėnes siūlās. Bōvo pėnams gana aukšts, nu 0,5 iki 1,5 m aukšti, pūstās šuonās. Nauduots grūdams, apėnems, kanapiems, kroupams, siemenims, žėrnems, plunksnuoms ir kt.bėrims daiktams laikītė.
SKRABALS, skombals išdruožts iš miedi, paėlga varpieli formas. Vėdėnie dalie ont lėnėni šniūrieli par skīlelės pritvėrtintė do paėlgė pagalioka. Par galėnės dėdesnės skīlutės lioub prakėštė ėlgesnius šniūrelius ėr skrābala parėštė kārve po kaklo. Kārve ēnont, biegont, skrabals barškiejė ėr šeimininks ar pėimou galiejė žėnuotė kōr gīvulīs īr. ŽĀGRĖ, žombis – dvėdontis arėma padargs. Sodarīts iš lėimėns arba ienu, išaras, dvėjū noragu, ronkėnu. Seniau žmuonis mėslėjė, kad nu žāgrės priklausa būsėms derlios, dieltuo žagrė dārė iš perkūna itrėnkta mēdi, kad audras ėr pėktžuolės naniuokuotu pasieliu, o laukā būtu apsauguotė nu nelaimiu ėr apkeriejėmu. Žāgrė priš arėma tėmta par lauža, noraga teptė nuo Ožgavieniu lėkosēs taukās – vės kad tėi pasiele būtu apsauguotė. Iki XIX a. pabaiguos 1 – 2 jautiu a arkliū traukama žagrė bōva pagrindėnis arėma padargs. Vieliau palėka pagalbėnio padargo soartā žemē purentė a šakniavaisems kauptė ėr vaguotė. LĖKTARNA (žėbints) – nešiuojams žėbėnamāsis prietaisos. Muziejou īr medėniu ėr skardėniu. Medėnis darīts iš riemieliu, lioub īstėklintė a aptrauktė džiuovinta kiaulės pūslė. Vėinuo posie medėnės dorēlės, vėršou – kamėnielis. Skardėniu žibintu šuona bōva išbaduomė skīlutiem, so varstomuom doreliem ėr kūgėnio stuogelio. Nauduotė ēnont i ūkėnės patalpas a ēnont kelio. Abėjū vėdou bōva istatuoma degonti žvākė. MUOGLE, KUOČIELA – puorėnis ironkis skalbėnems līgintė, kuočiuotė. Sodarītė iš kuočiela skalbėnems apvīniuotė ėr kuočietōvės kočielou ritinietė. Kuočėtōvė paėlga, so kuoto, apatėnė dalis rontieta. PRUOSOS (līgintovs) – prietaisos drabužiams ar skalbėnēms līgintė. Sodarīts iš vėintėsa arba toščevėdōri kōrpusa līgio pado ėr gelžėnės a medėnės ronkėnas vėršou. Toščevėdōrės toriejė pākelama a atidaruoma gāla, kor lioub idietė īkaitinta gelžėnė pluokštēlė (dūšelė, duska).Vėintėsos ketaus pruosos īkaitėnams pastatios ont ongliū a duonkepės pāda. I dėdesnius toščevėdorius pruosus pīlė rusenontės onglės. LIULKA (pīpkė) – ītaisos rūkimou. Ė seniau žmuonis tročėjuos. Druožta iš vuobėlėis šakuos. Sodarīta iš galvutės tabuokou prikimštė, kiauravėdōri pīpkiakuoti ėr kandikli (cėboka) īsikostė. ŽNĪPLĖS plaukams soktė (garbanuotė). Gelžėnės, so medėniem ronkėneliem. Lioub īkaitintė tarp ongliū ėr soktė plaukus. Nauduotas Kretinguos dvāra meistra Proncėškaus Suchaneka dokterū. Ons anū toriejė tris.
|
|
