Kokių dar priemonių reikėtų, kad išvengtume gaisrų?

– Yra tekę matyti, kaip parūkęs žmogus švysteli nuorūką čia pat ant šaligatvio, į žolyną arba į krūmus. Ką apie tokį „pilietį“ pasakyti? Jokios baudos čia nepadės. Yra posakis lenk medį, kol jaunas. Nuo mažų vaikų, nuo darželinukų reikia pradėti mokyti kultūringo elgesio ir pasakoti, kas yra ugnis. Jei jaunimas gamtoje užsidegė laužą, – kad nepaliktų rūkstančio, kad nueinant užpiltų vandens, įsitikintų, jog užgeso.

– Dažnai pasidega tie, kurie tingi iš anksto pasiruošti pavasariui – sugrėbti, rūpestingai sutvarkyti medžių šakas bei kitas žaliąsias atliekas. Kiek per žiniasklaidos priemones trimituoja žolės nedeginti, bet kur tau. Tokie žmonės ne tik negaili gyvūnijos, yra patys nekultūringi, bet ir neatsakingi – jiems tas pats, kad iš jų kiemo ugnis gali pasklisti plačiai.

– Kur matyta – anąkart skaitau, kad per dvi dienas Lietuvoje kilo 100 gaisrų... O juk anksčiau gyvenome kaime, kūrenome „pečius“, pilnos trobos vaikų būdavo – nei taip degdavo, nei ką. Mokėjom ne tik atsargiai elgtis su ugnimi, bet ir apsisaugoti nuo smalkių, žinojom, kad, krosnis turi būti tvarkinga, kad, degant malkoms, svarbu gera ventiliacija.

– Geriausia priemonė – žmonių sąmoningumas. Kažkodėl esam įpratę manyti, kad tik kaimynui , bet ne man, ar važiuojant mašina, ar deginant žolę gali atsitikti nelaimė. O ima štai ir atsitinka. Aš pats namuose, kaip reikalaujama, įsirengiau dūmų detektorių, sandėliuke turiu gesintuvą, jei kartais prireiktų.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ