|
|
|
Vidai Kanapkienei įteiktas aukštas valstybės apdovanojimas
Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga paskelbtu dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai. Tarp apdovanotųjų – ir kretingiškė muziejininkė, buvusi ilgametė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė, apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi už reikšmingą indėlį plėtojant regionų muziejinę kultūrą ir renovuojant bei įveiklinant Kretingos dvaro rūmų kompleksą, už kultūros paveldo atnaujinimą ir įžymių Lietuvos asmenybių atminimo įprasminimą. Kalbėdamas prezidentūroje Vilniuje įvykusioje iškilmėje Prezidentas Gitanas Nausėda Vasario 16-osios apdovanojimus pavadino Valstybės derliaus švente. „Tegul jūsų darbai tampa įkvepiančiu pavyzdžiu ir liudija šviesos pergalę prieš tamsą“, – kreipdamasis į apdovanotuosius linkėjo valstybės vadovas. Vasario 16-osios apdovanojimų ceremoniją transliavo Lietuvos nacionalinė televizija. Stebint buvo matyti, kad daugelį apdovanojimų Prezidentas įteikė oficialiai, o segdamas ordiną V. Kanapkienei su ja šnekučiavosi. „Jaučiau šilumą, sklindančią iš Prezidento. Pakviečiau atvykti į Kretingą, sutarėme, kad susitiksime Žiemos sode“, – apie tą akimirką sakė Vida Kanapkienė.
Per savo darbo metus V. Kanapkienė pelnė ne vieną valstybinį apdovanojimą – iš Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko rankų 1996 m. priėmė Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordiną, 2019 m. ji tapo Valstybės kultūros ir meno premijos laureate, jai suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas, „Pajūrio naujienų“ skaitytojai ją buvo išrinkę 2015-ųjų Metų žmogumi. „Kiekvienas viešas pagerbimas – užpelkėjimo pradžia“, – yra pasakęs garsus rašytojas Gabrielis Garsija Markesas. Bet man tas užpelkėjimas nebegresia“, – šmaikštavo užtarnauto poilsio pernai išėjusi, tačiau visuomeninės veiklos neatsisakiusi Vida Kanapkienė, štai savo sodyboje Šventosios gatvėje Kretingoje ji ėmė organizuoti poezijos popietes. „Prieš ceremoniją jaudinausi nežinodama, ar teks kažką pasakyti viešai, ačiū Dievui, to nereikėjo“, – sakė Vida Kanapkienė, sutikusi neišsakytomis mintimis pasidalinti su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais.
Vida Kanapkienė:– Kai iš Prezidentūros gavau pakvietimą į Vasario 16-ąją vyksiančią valstybei nusipelniusių žmonių apdovanojimo iškilmę, patikėti negalėjau, kad esu viena jų. Nors kvietime buvo aiškiai įvardyta, išdrįsau paskambinti į Prezidentūrą, kur gavau dar žodinį pakvietimą. Staigmena išmušė iš vėžių, prireikė laiko ją priimti. Darbas Kretingos muziejuje, kuriam vadovavau nuo 1980 m. iki 2023 m. balandžio 3 d., įprasmino mano gyvenimą. Esu dėkinga žmonėms, institucijoms, kurie pristatė mane šiam garbingam apdovanojimui, pastebėjo ir įvertino mano ir kolegų darbus Kretingos dvaro sodyboje kuriant Kretingos muziejų. Per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį pavyko suremontuoti dvaro pastatus, nugriauti dalį paveldosauginę dvaro teritoriją darkiusių sovietmečio statinių. Į muziejų buvo nutiesti nauji inžineriniai tinklai, atvertos naujos muziejinės komunikacijos erdvės, praėjusią vasarą užbaigtas rūmų Žiemos sodo ir oranžerijos modernizavimo bei pritaikymo neįgaliesiems projektas, parengtas dvaro parko su apšvietimu atnaujinimo projektas. Viso to nebūtume padarę be krašto, šalies šviesuomenės padrąsinimo, pagalbos. Esu laiminga, kad kartu su bendraminčiais, kuriems išvardyti prireiktų ne vieno popieriaus lapo, įgyvendinau savo didžiąją svajonę – atstatyti grafų Tiškevičių rūmus, sukurti ir palikti ateities kartoms Kretingai nusipelniusių didikų Chodkevičių, Tiškevičių giminių atminimo ženklus. Istorinė atmintis svarbi suvokiant, iš kur atėjome, kaip keitėmės, kas esame. Be istorinės atminties neįmanoma tautinė savimonė, nepriklausomas valstybingumas. Iš mažo Dūmaičių kaimelio Mažeikių rajone Žemaitijos kalnelių takeliais ir keliukais, Kretingos akmens grindiniu atėjau į reikšmingiausią reprezentacinę salę Lietuvoje, kur man Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – iškilmingai buvo prisegtas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. Žemai lenkiuosi Žemaitijos žemei, kuri man davė duonos ir druskos, tėveliams, jau iškeliavusiems Anapilin, kad išmokė užbaigti pradėtą darbą, mylėti savo žemę ir žmones.
„P. n.“ informacija
|
|
