|
|
|
Sapiegų gatvėje – neteisėta kirtavietė
Sapiegų gatvėje, esančioje tarp Kretingos dvaro ūkinių pastatų ir geležinkelio, dešinėje jos pusėje už medinio tilto per Akmeną, kuri ilgus metus buvo apaugusi medžiais ir krūmais, po vieno savaitgalio atsirado kone 1 ha ploto kirtavietė. Netoliese gyvenančių žmonių nesužavėjo staiga atsivėręs įstabus upės vingis: sunerimę, ar teisėtai iškirsti želdiniai, o ir dėl galimai nelegalių statybų jie iškvietė aplinkosaugininkus – šie užfiksavo pažeidimą dėl gamtai padarytos žalos. Iš dvejų rankų – į vienas Ši teritorija Akmenos upės vingyje, pasak Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkės Medos Skersienės, nebepatenka į paveldosauginę Kretingos dvaro teritoriją – ji yra Padvarių kaimo vizualinės apsaugos zonoje. „Tai reiškia, kad statyba joje yra galima, tačiau apribotas pastatų aukštis, kad šie vizualiai neužgožtų dvaro rūmų ir istorinės dvaro sodybos pastatų“, – tvirtino M. Skersienė. Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė patikino, kad šis 94 arų sklypas yra privatus: iš pradžių jį įsigijo du savininkai – vienam priklausė 74 arų jame esančio miško, o kitam – 20 arų rekreacinės paskirties žemės. Neseniai vienas jų šį rekreacinės paskirties žemės sklypą pardavė kitam – dabar visas sklypas yra vienose rankose ir priklauso statybų verslu užsiimančiam MB „Vivastatyba“, kuri registruota Tuzų kaime Imbarės seniūnijoje, vadovui Mindaugui Skarai. S. Riepšaitės žodžiais, kone visas šis sklypas patenka į paviršinių vandens telkinių zoną, kurioje, pagal dabartinius reikalavimus, statyba negalima. „Pagal reikalavimus, 200 m nuo upės statyti neleidžiama, o kone visas sklypas Sapiegų gatvėje patenka į šią zoną. Už ne miško, o rekreacinę sklypo zoną su paviršiniais vandenimis yra atsakinga Savivaldybė, – kalbėjo seniūnė, užsiminusi, kad dabartinėje situacijoje šis sklypas – bevertis, tačiau savininkams palikdama vilties. – Privatininkai galės kreiptis į Savivaldybę dėl šios zonos ribų sumažinimo.“ Užsidirbo solidžią baudą Seniūnė teigė, kad M. Skara dėl leidimo statybai į Savivaldybę dar nesikreipė, tačiau neteisėtai suskubęs iškirsti medžius, jau užsidirbo solidžią baudą. Todėl pirmiausiai turi išspręsti šią gamtai padarytos žalos atlyginimo problemą. Panašiai kalbėjo ir Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Greta Sausaitytė, patikinusi, kad dar laukiama galutinių tyrimo išvadų. „Užfiksuoti rimti pažeidimai – skaičiuojama žala aplinkai, o po to bus surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Sklypo savininkas pirmiausiai turės sumokėti už nemenką kiekį be leidimo nupjautų medžių. Jeigu jis geranoriškais sutiks atlyginti žalą aplinkai, tuomet švelninama ir administracinė nuobauda“, – teigė G. Sausaitytė. Redakcijos žiniomis, kai buvo pjaunami medžiai, aplinkiniai gyventojai kreipėsi į Savivaldybę: kitądien atvyko specialistų komisija, kurioje buvo ir matininkai. Iškirsta teritorija buvo fiksuota dronais, surašytas apžiūros protokolas ir pradėtas tyrimas. Nustatyta, kad iškirsti ne tik menkaverčiai krūmai, bet ir – vertingų medžių. Už kiekvieną neteisėtai pašalintą sveiką medį, kurio diametras viršija 30 cm, tenka sumokėti po kelis šimtus eurų.
Mano, kad suveikė pavydas Redakcijai pavyko susisiekti su sklypo Sapiegų gatvėje savininku M. Skara. Paklaustas, kaipgi jis, patirties statybų versle turintis žmogus, kaip tikino pats, pastatęs ne vieną statinį Klaipėdoje ir Palangoje, o Tuzų kaime sumanęs pastatyti svečių namus, pražiūrėjo, kad medžiai šalinami be leidimo? Taip pat pasidomėta, ką M. Skara tokioje didžiulėje teritorijoje ketina statyti. M. Skara tvirtino, kad ankstesnis savininkas pasirūpino leidimu šalinti menkaverčius medžius, tačiau pražiūrėjo, kad šis nebegalioja. „Nupjovėme tik kelis vertingais laikomus medžius. Susimokėsime baudą ir rūpinsimės privataus namo statyba, užsodinsime didelį parką, – kalbėjo sklypo savininkas. Jis sakė, kad ribas žymintys kuolai sukalti, nes norėję kasti tvenkinį, tačiau dabar statybų procesas sustojęs. – Teritoriją ketiname paversti parku, kur vešėtų lapuočiai – klevai, ąžuolai, augtų pušys, tyvuliuotų tvenkinys. Išvalėme visus menkaverčius krūmus, tebuvo vos keli storesni alksniai. Išvežėme krūvas šiukšlių: ne paslaptis, kad toje vietoje mėgdavo būriuotis išgeriančios kompanijos, tie vyrai mūsų klausia – o kur mums reiks įlįst burnelę padaryt?“ M. Skara stebėjosi, kad kretingiškiams užkliūva, jeigu norima kažką gražaus padaryti: „Gal pavydas bambą graužia, – svarstė jis, pastebėjęs, kad panašiai buvę, kai kaimynai netoliese rengė automobilių servisą. – Irgi kiek pyko, rašė skundus. Bet dabar, kai sutvarkė tą prišnerkštą kampą, visiems yra gerai.“ Turės derėti su dvaro aplinka Sklypo savininkas M. Skara tikino norįs statyti tokį namą, kuris derėtų prie dvaro pastatų, jo aplinkos, tačiau projekto dar neįregistravęs. M. Skersienė taip pat patikino, kad, gaunant leidimą statybai, jį reikės derinti su Kultūros paveldo departamentu, kad teritorijoje neatsirastų už dvaro pastatus aukštesnė dominantė, kad statiniai atitiktų reglamentą. „Ši apsauga ir uždėta tam, kad vizualinės apsaugos zonoje, į kurią patenka šis sklypas, neatsirastų galingų pastatų-monstrų“, – tvirtino paminklotvarkininkė. Kaimynystėje esančio Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys sakė, kad jį taip pat domina, ką gi savininkai ketina toje vietoje statyti: „Strategiškai žiūrint, Sapiegų gatvė nuo dvaro pastatų – senojo „bravoro“ ir šalia jo esančio gyvenamojo namo, kuris yra socialinis būstas – per tiltą veda vienos seniausių miesto gatvių – J. Basanavičiaus gatvės – link. Teritorija priešais Ūkvedžio namą dar priklauso dvarui. „Bravorą“ ketiname renovuoti, kyla minčių susigrąžinti ir tą pastatą, kuris yra socialinis būstas. Visa Sapiegų gatvė būtų tarsi sutvarkytos istorinės dvaro dalies tąsa.“ Juolab, kaip pastebėjo R. Žiubrys, kad Savivaldybė rengia Akmenos upės pakrančių sutvarkymo projektą – visa ši vieta taptų kompleksiškai estetiška ir istoriškai įdomi vietos žmonėms ir miesto svečiams.
|
|
