Kaip nepakliūti į elektroninių sukčių pinkles?

– Būti budriam, ypač atsiskaitant internetinėje bankininkystėje, kad sukčiai nesužinotų duomenų. Nepasiduoti neaiškioms elektroninėms draugystėms: kasdien kiek siūlosi feisbuke į draugus visokiausių tautybių su užsienietiškom pavardėm. Neva, susidraugauja, o po to prasideda aferos, pinigų kaulijimai. Esu sulaukusi sukčių skambučių iš užsienio, neseniai – iš Estijos, kalba rusiškai, prisistato esantys iš banko. Išsyk atmetu tokį skambutį, manau, kad Lietuvos bankininkai kalba valstybine kalba, o ne rusiškai.

– Nenukentėjau nuo elektroninių sukčių nė karto, nes nesinaudoju internetu. Esu senamadiškas: apsipirkti einu į krautuves, kaip mama išmokė. O jeigu reikia piniginius reikalus tvarkyti, einu į banką. Galvoju, kad žmonės turi būti labai budrūs, nes vagys mažai bevagia iš namų, o išvilioja pinigus per visokias apgavystes, ir dar kokiomis sumomis. Nors rašo, rodo per televiziją apie tai, bet vis vien susuka žmonėms galvas.

– Reikia kompiuterinio raštingumo žinių: aš pastebiu, kas elektroninėje erdvėje tikra, o kas – ne. Praėjau netgi specialų SEB banko klientams pasiūlytą testą, kaip atpažinti sukčius. Reikia iš tiesų būti labai atidžiam, atliekant bankines, ypač – finansines, operacijas ar kai reikalaujama asmens duomenų. Sulaukus skambučio, atseit, iš banko, neskubėkite patikėti, geriau patys pasitikslinkite, ar tikrai jie jums skambino.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS