Kokią pramonę Kretingoje pasitiktumėte svetingai?

– Didelių pramonės objektų nereikėtų. Galėtų pastatyti maistą gaminančių fabrikėlių, kurie neterštų aplinkos, o rajonui būtų nauda. Dabar gi sumanytas monstras Darbėnuose: iš kur paimtų didžiulius kiekius vandens? Dėl galimų sprogimų joje manęs neįtikina: sprogsta ne tik gamyklos, bet ir butai, ir automobiliai. O visgi manyčiau, kad labiausiai reikėtų socialines reikmes atitinkančių objektų – mūsų visuomenė sparčiai sensta, didėja modernių senelių namų poreikis.

– Manyčiau, kad svetingai pasitiktume su technologijomis susijusias gamybos įmones. Esame žemės ūkio rajonas, galėtų atsirasti žemdirbiams reikalingą techniką gaminanti arba jų produkciją perdirbanti ar įdomesnius maisto produktus gaminanti įmonė. Mūsų žmonės išsyk atmetė metanolio gamyklos galimybę, manau, kad taip yra dėl prastos komunikacijos. Iš sovietmečio tebeturime ydą – pulti nediskutuojant, neišsiaiškinus. O visi gyventi norime geriau, gražiau – iš kažko reikia rajono biudžetą papildyti ir kažką aukoti.

– Manyčiau, kad Kretinga, esanti arti pajūrio, turi orientuotis į turizmą, o ne į pramonę. Ir siekti, kad rajone būtų kuo daugiau įdomių objektų. Man užkliūva kaip masyvus plastmasės gabalas pastatytas šviečiantis kryžius – jokios estetikos, arba Kūlupėnų bažnyčia, be jokio kryželio ar bokšto, atrodanti kaip kultūros namai. Prieš statant, reikia viską gerai pagalvoti. Daugel metų dirbau Prancūzijoje, Marselyje, prisižiūrėjau, kaip ten tvarkomi paveldo ir sakralūs objektai.

– Manyčiau, kad kretingiškiai svetingai priimtų tokią pramonę, kuri miestiečiams atneštų dividendų – darbo vietų, geras sąlygas, būtų ekologiška ir sveikatai palanki. Koks pramonės ar verslo objektas konkrečiai galėtų atsirasti, man taip staiga sunku atsakyti, – tai turėtų būti išdiskutuota, gerai apgalvota ir pasverta. Svarbu, kad nekeltų problemų žmonėms ir aplinkai.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS