|
|
|
Seimo Dirbtinio intelekto darbo grupės misija: išsiaiškinti poveikį valstybės pažangai
Dirbtinis intelektas (DI) vis atkakliau skverbiasi į žmonių gyvenimus. Ekspertai prognozuoja, kad DI ateityje padės optimaliau ir efektyviau naudoti įmonių, visuomenės ir gamtos išteklius. Tai leis sutaupyti, gyventi tvariau, be to, atvers galimybes kurti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas, įvairius verslo modelius. Taip pat tikėtina, kad DI turės didesnę įtaką socialiniams klausimams ir viešajai politikai. Šio proceso metu taip pat būtina spręsti svarbius etinius klausimus, susijusius su prieigos teisėmis, diskriminacija, privatumu ir teisingumu. Apie tai kalbamės su LR Seimo nare Rasa Petrauskiene, Seimo Ateities komiteto nare, Dirbtinio intelekto grupės iniciatore ir pirmininke. – Kas Jus paskatino giliau domėtis Dirbtinio intelekto (DI) tema? Ar Jums ši sritis įdomi asmeniškai? – Giliau domėtis dirbtinio intelekto (DI) tema mane paskatino ne tik jo auganti įtaka ir įsiskverbimas į įvairias gyvenimo sritis, bet ir suvokimas, kad ši technologija gali kardinaliai pakeisti mūsų visuomenę ir ateitį. Supratau, kad dirbtinis intelektas turi ne tik didelį potencialą transformuoti mūsų kasdieninį gyvenimą, ekonomiką, bet ir net politiką. Manau, kad politikų užduotis yra ne tik stebėti šią pažangą, bet ir aktyviai formuoti politiką, kuri skatintų teigiamą DI poveikį, užtikrinant etišką ir atsakingą jos naudojimą. Tai įtraukia ir horizontalius, persidengiančius klausimus, tokius, kaip etika, teisingumas, diskriminacija, privatumo saugumas ir kt., kuriuos būtina spręsti taikant šią technologiją. Dirbtinis intelektas įsiterpia į daugelį sričių, pradedant ekonomika ir viešuoju administravimu, baigiant sveikatos apsauga, švietimu, pramonės sektoriumi ir net kosmosu bei gynybos sritimis. Svarbu akcentuoti, kad mano asmeninis susidomėjimas dirbtinio intelekto tema taip pat kyla iš noro įsisavinti naujausias žinias ir būti informuotai apie šiuolaikines technologijas, jų pritaikymą. Tai mane skatina aktyviai sekti šios srities naujienas, domėtis naujausiais moksliniais tyrimais ir inovacijomis, įsitraukti į diskusijas ir veiklą, skirtą šios srities plėtrai ir taikymui. Tai nėra vien tik technologinis iššūkis, bet ir geopolitinis bei egzistencinis, todėl DI tema man yra tiek profesinės, tiek ir asmeninės paskatos, įkvepiančios siekti nuolatinio tobulėjimo ir pažangos, suprantant, kad tai yra neatsiejama mūsų dabartinės ir ateities realybės dalis. – Ar ne per vėlai mes, Lietuva, įšokame į DI technologijų traukinį? Kaip vertinate lietuvių pasiekimus dirbtinio intelekto srityse? Kur esame stiprūs? – Tai svarbus ir iššūkį keliantis klausimas, ypač atsižvelgiant į sparčiai besikeičiantį technologijų peizažą ir globalią konkurenciją. Vertinant Lietuvos pasiekimus DI srityse, reikia pripažinti, kad, nors vėluojame, palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, tačiau pastaraisiais metais Lietuva aktyviai siekia įsitraukti į DI technologijų plėtrą ir taikymą. Viena mūsų stipriųjų pusių yra talentingų IT specialistų ruošimas ir aukštas technologinis lygis. Lietuva turi didelį potencialą kurti inovatyvias technologijas, įskaitant DI sistemas. Be to, pastaraisiais metais matome augantį susidomėjimą šia sritimi ir augantį investicijų į technologijas lygį. Tai rodo, kad Lietuva juda teisinga kryptimi siekdama tapti svarbia technologijų inovacijų jėga regione. Tačiau svarbu pripažinti, kad esame dar tik pradžioje ir turime daug darbo, kad pasivytume kitas šalis, kurios jau kuria ir taiko sudėtingesnes DI sistemas. Tačiau, kaip žinome, vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduriame, yra trūkstamas finansavimas ir technologinės infrastruktūros plėtra. Be to, reikia aktyviau skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas DI srityje, siekiant išauginti mūsų mokslininkus, ekspertus, pritraukiant talentus. – Kokia yra DI grupės misija? Su kokiais iššūkiais susiduriate veikdama DI srityje? Kokias idėjas jau galbūt pavyko įgyvendinti? – Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės misija yra išsiaiškinti DI poveikį mūsų visuomenės, valstybės gerovei ir pažangai, šios transformacinės jėgos, keičiančios mūsų kasdienį gyvenimą, palengvinančios sprendimų priėmimą ir padedančios spręsti sudėtingas problemas, potencialą. Tai apimtų ne tik technologijų kūrimą, diegimą ir jų panaudojimą viešajame sektoriuje, bet ir sprendžiant etinius klausimus, susijusius su DI taikymu, pavyzdžiui, teisingumo, privatumo ir diskriminacijos klausimus. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra DI technologijos greitas plėtros tempas ir būtinybė ją įdiegti ir pritaikyti viešajame sektoriuje. Tai reikalauja nuolatinės stebėsenos, švietimo ir mokymo, kad politikai ir valstybės tarnautojai bei apskritai visa visuomenė būtų pasiruošę naudoti šias technologijas efektyviai ir atsakingai. Kitas iššūkis yra susijęs su finansavimu ir technologinių resursų trūkumu. Kartais reikia didelių investicijų, kad būtų galima įgyvendinti DI projektus ir iniciatyvas viešajame sektoriuje. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje gali pagerinti administracinių procesų efektyvumą, optimizuoti resursų naudojimą ir gerinti paslaugų kokybę. Taip pat jau yra pradėta naudoti dirbtinį intelektą sprendžiant skirtingus socialinius ir ekonominius iššūkius, tokius kaip sveikatos priežiūra, transporto valdymas ir energetikos efektyvumas. Dėl idėjų įgyvendinimo, mes aktyviai dirbame prie duomenų apsaugos ir etinio dirbtinio intelekto taikymo gairių kūrimo, siekdami užtikrinti, kad ši technologija politikų ir viešojo sektoriaus darbuotojų būtų naudojama atsakingai ir atskaitingai. Vis dėlto dar daug darbo laukia, norint visapusiškai įgyvendinti dirbtinio intelekto potencialą viešajame sektoriuje, kad būtų pasiekti maksimalūs naudos rezultatai visuomenei. – Yra sakančiųjų, kad dirbtinis intelektas visuomenę paveiks labiau negu bet kuris kitas išradimas. Ar pritartumėte tokiai nuomonei? Kodėl? – Pritariu šiai nuomonei, kad dirbtinis intelektas gali turėti didesnį poveikį visuomenei negu istoriškai svarbūs atradimai, tokie, kaip ugnies įžiebimas ar elektros išradimas. Ši nuomonė grindžiama tuo, kad dirbtinis intelektas įgalina automatizuoti, optimizuoti ir tobulinti daugelį procesų, kurie yra svarbūs mūsų kasdieniniame gyvenime, versle ir pan. Palyginti su ankstesniais atradimais, kurie taip pat turėjo didžiulę įtaką visuomenei, DI gali turėti platesnį ir gilesnį efektą, nes jis veikia įvairiose srityse ir gali dinamiškai prisitaikyti prie visuomenės kintančių poreikių. DI plėtra gali paveikti visuomenę įvairiais būdais, pirmiausia tai gali turėti didelį poveikį darbo rinkai, nes daugelį rutininių darbų gali pakeisti automatizacija ir pažangioji robotika. Tai gali reikšti didesnį nedarbą tam tikrose veiklos srityse ir reikalauti darbuotojų perkvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo. Antra, DI gali paveikti mūsų asmeninį gyvenimą, pavyzdžiui, pasiūlydamas asmeninius asistentus, pagalbos sistemą sveikatos priežiūros srityje arba net skirtingų rūšių pramogų ir laisvalaikio pasirinkimus. Trečia, DI gali turėti įtakos ekonomikai, suteikdamas galimybę naujiems verslo modeliams, inovacijoms ir efektyvesniam išteklių panaudojimui. Tačiau svarbu paminėti, kad dirbtinio intelekto plėtra taip pat kelia svarbių etinių ir socialinių klausimų. – Į kokius etinius aspektus reikėtų atsižvelgti diegiant DI sistemas? Juk DI, skirtingai nei žmogus, neturi moralinio kompaso, kuris mūsų smegenyse ir iš esmės pasako, kas yra gerai ir negerai. – Dirbtinis intelektas vystosi stulbinančiu tempu, todėl kyla rimtų etinių susirūpinimų dėl jo naudojimo, nuosavybės, atskaitomybės ir ilgalaikių pasekmių žmonijai. Politikos formuotojams žvelgiant į dirbtinio intelekto ateitį, vykstančios diskusijas apie valdymą, galios dinamiką ir potencialą, kad DI pranoks žmogaus galimybes, išryškina būtinybę spręsti šiuos etinius iššūkius dabartyje. Vienas svarbiausių etinių aspektų yra šališkumas ir diskriminacija. Dirbtinio intelekto sistemos yra apmokytos naudoti didžiulius duomenų kiekius ir gali įterpti į šiuos duomenis rasę, lytį, tautybę, amžių ar kitas asmens savybes. Todėl šis šališkumas gali įsitvirtinti DI algoritmuose, įamžinant ir sustiprinant nesąžiningus ar diskriminacinius rezultatus tokiose svarbiose srityse, kaip įdarbinimas, skolinimas ir kt. Todėl DI sistemų kūrėjai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad šios sistemos neturėtų tendencijų diskriminuoti asmenų pagal tam tikrus požymius. Taip pat svarbu užtikrinti, kad DI neprisidėtų prie socialinės ar ekonominės nelygybės padidėjimo. Be to, svarbu atsižvelgti į intelektinę nuosavybę. Kitas svarbus aspektas yra skaidrumas ir atskaitomybė. DI sistemos dažnai veikia „juodojoje dėžėje“, kur šios sistemos siūlo ribotą aiškinimą, kaip jos veikia ir kaip jos priėmė tam tikrus sprendimus. Svarbiausiose srityse, tokiose kaip sveikatos priežiūra ar autonominės transporto priemonės, skaidrumas yra gyvybiškai svarbus siekiant išsiaiškinti, kaip priimami sprendimai ir kas už juos atsakingas. Išaiškinti atskaitomybę ypač svarbu, kai dirbtinio intelekto sistemos daro klaidų arba daro žalą, kad būtų galima imtis atitinkamų teisinių veiksmų. Artėja rinkimai, todėl jau dabar pastebime, kad socialinė manipuliacija ir dezinformacija, netikros naujienos tampa įprastu dalyku ne tik politikoje, bet ir konkurencingame versle ir daugelyje kitų sričių. DI algoritmai gali būti naudojami šiai dezinformacijai skleisti, manipuliuoti viešąja nuomone ir sustiprinti socialinį susiskaldymą. Norint veiksmingai išspręsti šią problemą, reikia visos visuomenės budrumo ir imtis visų įmanomų atsakomųjų priemonių. Plečiantis DI naudojimui, kyla susirūpinimas dėl to, kaip privati informacija renkama, saugoma ir naudojama. Siekiant spręsti šiuos iššūkius, būtinas politikos formuotojų ir visos visuomenės bendradarbiavimas. – Jūs akcentuojate, kad turime būti ne tik procesų stebėtojai, bet ir patys aktyviai prisidėti prie ateities kūrimo, kurioje DI technologija tarnautų žmonijai. Kaip mes realiai galime prisidėti? Tuo labiau, kad stingant informacijos ir kompetencijų visuomenėje sklando daug mitų apie DI? – Kiekvienas mūsų turi suvokti, kad mūsų indėlis gali būti įvairiapusis ir įvairialypis į DI technologijų tarnavimą žmonijai. Tik įsitraukdami į šią sritį ir domėdamiesi jos veikimo principais ir poveikiu visuomenei galime siekti skaidrumo, atsakomybės ir teisingumo naudojant DI. Aktyvus piliečių įsitraukimas ir bendradarbiavimas su politikais, mokslu, verslu ir visuomenės grupėmis gali padėti formuoti teigiamą DI ateitį, kurioje technologija tarnauja žmonių gerovei ir pažangai. Pagrindinis būdas, kuriuo gali visuomenė prisidėti, yra informacijos sklaida ir švietimas. Turime skatinti diskusijas ir dialogą su skirtingomis visuomenės grupėmis, įskaitant politikus, verslo lyderius, mokslininkus ir pilietinę visuomenę. Vadinasi, ne tik padėti žmonėms suprasti, kas yra DI ir kaip jis veikia, bet ir paneigti mitus, klaidingus suvokimus apie šią technologiją. Be to, visuomenės nariai, aktyviai dalyvaudami politiniuose procesuose, gali remti teisės aktų inicijavimą ir kūrimą, kurie užtikrintų, kad DI būtų naudojamas atsakingai ir etiškai. Galiausiai visi mes galime prisidėti prie DI plėtros ir tobulinimo atliekant aktyvų vaidmenį, kai šiuolaikinė visuomenė nuolat evoliucionuoja, o viena svarbiausių kūrybiškumo ir progreso varomųjų jėgų yra technologijos, įskaitant ir DI plėtrą.
Vilija BUTKUVIENĖ
|
|
