Sukalė 2,5 tūkst. inkilų, jais aprūpinti ir kaimynai

„Nesvarbu, kuriuose miškuose tie inkilai atsidurs. Svarbu, kad juose apsigyvens paukščiai“, – sakė Tomas Zaleckis. Jam iš kairės Gražina Banienė ir Stanislovas Rudys.

Valstybinių miškų urėdija tęsia šimtametę miškininkų tradiciją iš svetimų kraštų parskridusiems, pavasarį gimtinėje pranašaujantiems sparnuočiams kovo 15-ąją iškelti inkilus. Kretingos regioninis padalinys šventę „Paukščiai sugrįžta namo“ šiemet surengs Palangos miške, stovyklavietėje „Žibos“.

Laukia šventėje prie Palangos

„Tikimės sulaukti gamtą ir paukščius mylinčių gyventojų, į kvietimą dalyvauti jau atsiliepė daug ir Kretingos, ir Palangos ugdymo įstaigų“, – pasidžiaugė Urėdijos Kretingos padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė. Vyks edukacija apie paukščių rūšis, bus vaišinamasi aviečių stiebų arbata – svarbiausia atsinešti savo puodelį. Miškininkai papasakos, ir kaip teisingai pagaminti bei pakabinti inkilus.

„Pajūrio zonoje statybininkai stato kotedžus žmonėms, o mes, miškininkai, – paukščiams“, – pajuokavo padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Padalinio darbuotojas Stanislovas Rudys papasakojo, kad jie kartu su Rimvydu Vaičekausku ir Pranu Kniūkšta „statybos“ darbus pradėjo apie Naujuosius metus – nuo to laiko iš meistrų rankoms gerai paklūstančios eglės medienos sukalė 2,5 tūkst. inkilų, kuriais aprūpinti ir Mažeikių, Telšių, Tauragės, Biržų, Panevėžio, Šilutės regioniniai padaliniai. Kretingos padalinio miškuose, kaip kasmet, bus iškelta apie 400–500 naujų inkilų, kai kurie pernykščiai bus atnaujinti, išvalyti.

Kur ir kaip kabinti

Gaminant inkilus, anot S. Rudžio, svarbiausia dydžiai. Pavyzdžiui, pelėdos namas – pusmetrinis, o štai zylei užtenka 25 cm. Vadovas patikslino, kad šiemet antrus metus vyrai pagamino inkilų ir žinduoliams, tai yra miegapelėms ir šikšnosparniams. Specifika skiriasi, mat, pavyzdžiui, šikšnosparniams, kurie kabo žemyn galva, inkilo viduje dar turi būti iš medžio padarytos ir kabyklos, o kad nepatektų šviesa, pats namelis aptemptas pergaminu – rulonine danga, kuri naudojama ir žmonių namų stogams dengti.

Stanislovo Rudžio žodžiais, gaminant inkilą, svarbu žinoti, kokio dydžio paukščiui jis bus skirtas.

Daugelis gyventojų teiraujasi, kaip teisingai pakabinti inkilus. Pasak T. Zaleckio, pirmiausia patariama kabinti pietryčių pusėje, mat inkilus veikia aplinkos veiksniai – šviesa, vėjai, lietus, tad svarbu, kad kylančios saulės spinduliai iš vidaus išgarintų pirmąją ryto drėgmę. „Paukščiai į vidų prisineša samanų, plunksnų ir kitokių „patogumų“, o šiems sudrėkus, veisiasi parazitai“, – paaiškino padalinio vadovas. Anot jo, jeigu inkilas bus pakabintas vakarų pusėje, jį blaškys, siūbuos vyraujantys vėjai, kurie kaip tik gali pripūsti vandens.

Geriausia inkilus kabinti už ant jų stogų pritvirtinto metalinio kablio. Pasak T. Zaleckio, kai kurie žmonės inkilo išorėje specialiai padaro dar ir laiptuką paukščiui palypėti. Tai meškos paslauga plėšrūnams – atbėgusiai miškinei arba akmeninei kiaunei užteks pasilipti, pagrabalioti letena inkilo viduje ir labai lengvai „susižvejoti“ grobį.

Inkilas turi būti pagamintas iš neobliuotų lentų – tuomet viduje išsiperėję paukščiukai nagais įsikabins ir išsiropš. Jei lentos obliuotos, – mažyliai slys.

Pasitaiko, kad prie inkilo žmonės „pritaiso koją“ ir viela apsuka aplink medį. Toks namas, pasak T. Zaleckio, tarnaus 2–5 metus, mat medis auga, o viela neplatėja, būna, kad inkilai tiesiog sutraiškomi. „Esu matęs ir prie elektros stulpo viela pririštų inkilų. Tai – geresnis variantas, nes stulpas neauga ir nestorėja. Tačiau šiuo atveju reikia suderinti su elektrikais – ar netrukdys jų darbams“, – patarimais dalijosi Valstybinės miškų urėdijos Kretingos padalinio vadovas.

• Rašyti komentarą (1)