Ar reikėtų piliečiams organizuoti pirmosios medicinos pagalbos kursus?

– Manau, kad reikėtų. Dirbau Norvegijoje statybos įmonėje, ir ten kasmet atvykdavo specialistai apmokyti darbuotojų. Atsiveždavo didžiules lėles ir mokydavo, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, kaip turniketu sustabdyti kraują, į kokią padėtį orientuoti žmogų ir kur spausti krūtinę užspringus ir panašiai. Buvo labai gerai. Mokymai vykdavo visą dieną, juos kartodavo kasmet, nepaisant, jau anksčiau lankei ar ne, nes vis atvykdavo naujų darbuotojų.

– Labai sunku pasakyti. Mūsų jaunystės laikais pirmosios pagalbos mokymai būdavo privalomi ir mokyklose, ir studentaujant. Kažko išmokom, bet eina laikas, kitokie reikalavimai. Tarkim, visi vairuotojai privalomai įsigijome turniketus, bet kaip prireikus juos teisingai uždėti, ko gero, daugelis nežinome. Juk negadinsi specialiai tam turniketo iš savo naujosios vaistinėlės... Visgi manau, kad būtų gerai, jei pamokytų specialistai.

– Pirmosios pagalbos mokymus reikėtų sugrąžinti į mokyklas. Atsimenu, anksčiau mokyklose veikdavo sanitariniai postai, buvo rengiamos varžybos. Jaunimas, o ką bekalbėti apie vyresnės kartos žmones, turėtų mokėti, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, kaip sulaikyti iš žaizdos besiveržiantį kraują. Viso to gali bet kada prireikti, laukiant, kol atvyks Greitoji medicinos pagalba. Dabartinės karo grėsmės akivaizdoje pravartu būtų ir karinio parengimo pamokos.

– Pats esu gydytojas anesteziologas. Manau, kad visuomenė tikrai turėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą bet, suprantat, yra toks dalykas: geriau suteikti profesionalią pagalbą negu bet kaip. O kad nebūtų bet kaip, dabar pamokų yra apsčiai: ir visuomenės sveikatos biurai to moko – rengiami specialūs kursai, medžiagos pilnas internetas. Mokėsi ar ne suteikti pagalbą bėdoje, priklauso tik nuo žmogaus noro ir, manyčiau, intelekto.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS