|
|
|
Miniatiūrų rekordų rekordininkas – palangiškis Vytautas Kusas
Palangoje gyvenantį 75-erių menininką Vytautą Kusą žino visi, kurie domisi kūryba, nes jis vietinių seniai yra pramintas žmogumi-orkestru. Pirmiausia, menininkas tapo paveikslus aliejumi, lieja akvareles – šiuo metu Palangos miesto savivaldybėje veikia jo paroda „770 miniatiūrų Palangai“, kurioje eksponuojama 770 tapytų miniatiūrų. Jis taip pat kuria eiles, drožinėja, skutinėja, tekina ir stebina itin mažais, vos pirštais apčiuopiamais kūriniais – už juos jau 26 kartus Lietuvos rekordų registravimo agentūros yra nominuotas rekordininku. V. Kusas – ir vienintelio Lietuvoje Šunų muziejaus įkūrėjas. Darbai primena Faberžė techniką Kasmet prieš Velykas menininkas imasi kurti proginius darbus iš kiaušinių ir sukuria nuostabius dalykus, vis pranokdamas ankstesnius. V. Kusas jau anksčiau įsigudrino patalpinti kiaušinius kiaušiniuose ir juos dar išpuošti miniatiūriniais ažūriniais raštais, perliukais, karoliukais. Išbandė 12 skirtingų rūšių kiaušinius – nuo putpelės, balandžio iki stručio. Didžiausia įdomybė – 3D projekcija viename kiaušinyje: kiaušiniai pateikti taip, kad matytųsi jų erdvinis vaizdas – su nišomis, kuriose įtvirtintas dar koks nors dekoratyvus elementas ar paties menininko išpaišyta miniatiūra. Taip menininkas žąsies kiaušinyje įkurdino vištos kiaušinį ir jame dar įsodino angeliuką, į kitą ornamentuotą vištos kiaušinį – graviruotą arba ištapytą balandžio kiaušinį. Yra netgi trigubas ažūrinis žąsies-vištos-balandžio kiaušinis su tūkstančiais plika akimi vos įžiūrimų ornamentais išgraviruotų skylučių. Dalis šios V. Kuso dekoratyvinių kiaušinių kolekcijos šiuo metu eksponuojama Renavo dvare. Šiemet V. Kusas džiugina neįtikėtino grožio ir išmonės kūriniais iš tikrų ar dekoratyvinių kiaušinių, taip pat – velykinėmis kompozicijomis. Ant lentynų jo dirbtuvėse-galerijoje Palangoje pūpso kiaušiniais dabintos „smėlio pilys“ su įmontuotais besisukančiais žibintais, prabangi žvakidė su dekoruotais stručio kiaušiniais, nudžiūvusio bonso kamienas, dekoruotas daugybe miniatiūrinių dirbtinių kiaušinių. Ypatingi palangiškio kūriniai – prabangią garsiojo prancūzų menininko, dabinusio Rusijos imperatorių rūmus, Karlo Faberžė techniką primenantys dekoratyviniai kiaušiniai.
Smulki kūryba – tarsi vaistai Nors vos prieš porą metų menininkas „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, kad miniatiūrinių kūrinių rekordai, liaudiškai šnekant, jį „užknisę“ – kol juos įregistruoji, šūsnis visokiausių dokumentų turi surinkti, užpildyti ir dar – ne tą, ne taip užpildei. Tačiau per tą laiką V. Kusas nuo 8 rekordų spėjo „nušokti“ iki 26. Ligi tol sukūrė mažiausias baldus – stalą ir kėdę, muzikos instrumentus – gitarą ir smuiką, verpimo ratelį, inkilus, meistrystės įrankius ir kitus darbus, pastaruoju metu stebina jo pasiekti miniatiūrų rekordai: pieštukas (4,4x2,5x0,35 mm), angelas (10x6x4 mm) ant gintaro gabalėlio, pagal tikslius brėžinius – vienas pamario krašto švietėjo Martyno Jankaus sodybos pastatų, sumažintas 1:1000 masteliu. Itin įdomus kūrinys – iš beržo lukštų sukurta, specialiu peiliuku išdrožiant 0,5 mm storio lapus ir ant jų antspaudo būdu perkeliant paties eilėraščius, autoportretą bei įrišta jo paties poezijos rinktinė. V. Kusas neslėpė, kad kai kuriems sumanymams nepavykus, dėl to neišgyvenąs: „Aš nelipu į tribūną ir nerėkiu, kad padarysiu tą ir tą. Nesu maksimalistas, jei neišeina, tai neišeina. Bet taip būna retai, nes man labai svarbu išbandyti tai, kas nauja, ir save įveikti.“ Paklaustas, kuo patraukė itin kruopštaus rankų darbo, įdėmaus žvilgsnio ir didžiulio susikaupimo reikalaujantis miniatiūrų kūrimas, pasitelkus mikroskopą, V. Kusas atrėžė: „Viskas labai paprasta. Pamatai vienądien, kad pradeda drebėti rankos, o kruopšti kūryba – pats geriausias vaistas nuo to. Pradedi dirbti, ir visos mintys sueina tik į darbą.“
Itin brangina duotąjį laiką Menininkas samprotavo, kad jam skirto laiko vis mažyn, todėl privaląs paskubėti: „Reikia užsiimti kuo platesne veikla, nes, kai mano būties laiką užims Tas, kuris aukštai viršuje, jau nebe laikas galvoti“, – tvirtino šmaikštaus žodžio kišenėje neieškantis kūrėjas. Savo būties moto jis nurodo vienoje į rekordus įrašyto triptiko „Pojūtis. Būsenos. Lūžis“ paskutinėje, pačioje mažiausioje – 7x4 mm dydžio, taip pat Palangos jubiliejui skirtoje, knygelėje: „Mama mane pagimdė ne tam, kad parazituočiau, o tam, kad nebūtų gėda numirti...“ Būties rezistencijos apmąstymai ryškūs ne tik jo žodinėje kūryboje, bet ir kompozicijose: štai kurdamas stilingą juodos spalvos atidaromą kiaušinio formos dėžutę, dekoruotą daugiau kaip 200 rankų darbo miniatiūrinių rožių – tarp jų neatrastum dviejų vienodų – menininkas ne tik džiaugėsi galutiniu savo kūrinio rezultatu, bet ilgainiui išmąstė, kad tai galėtų būti ir urna jo paties palaikams: „Kai padariau, matau, kad ne tik labai gražu, bet galėtų būti panaudota ir pagal paskirtį man pačiam.“ Paklaustas, kaip per parą jam užtenka laiko viskam – drožti, skaptuoti, tapyti, eiliuoti, kaupti šunų skulptūrų kolekciją, dalyvauti edukacijose, V. Kusas atsakė: „Tai yra gyvenimas. Ko neišreiškiu žodžiais, galiu padaryti potėpiais. Toks mano gyvenimo būdas.“ Ir parodė vasarą rengiamai personalinei parodai jau supakuotus aliejumi tapytus savo darbus, ant kurių užrašyta: parengta 2023. 12. 31. 20 val. Vadinasi, kai kiti sėdo švęsti, V. Kusas vis dar triūsė savo dirbtuvėse.
|
|
