|
|
|
Miškininkų prioritetas – miškų apsauga
Pagal medienos gamybos apimtis Kretingos urėdijos Kartenos girininkija yra antroje vietoje po Vaineikių girininkijos. Tačiau Kartenos girininkas Vytautas Lukauskas sako, kad visgi miškininkų prioritetas – ne kuo daugiau paruošti medienos: labiausiai miškininkams rūpi miškų gausinimas ir išsaugojimas, kurie susiję su daugybe veiksnių.
„Tai – miško atkūrimas ir įveisimas, jaunuolynų ugdymas, sanitarinė bei priešgaisrinė apsauga ir kiti, su miškų apsauga susiję darbai, kurie mus veda į vieną vienintelį tikslą – išsaugoti miškus ateities kartoms“, - teigė V.Lukauskas, Kartenos girininkijai vadovaujantis nuo 1990 m. sausio 1 dienos. Kiek iškerta – tiek ir atsodina Kartenos girininkijos teritorija užima 7 tūkst. 391 ha, iš jų 2 tūkst. 886 ha, arba 39 proc., sudaro valstybiniai miškai. Šiai dienai girininkijoje paruošiama 11,8 tūkst. kub. m medienos, iš kurių 10,5 tūkst. kub. m paruošiama iš brandžios medienos. Per metus vidutiniškai iškertama 45 ha miško. „Iš tiesų medienos būtų galima paruošti ir iki 12,4 tūkst. kub. metrų. Tačiau mūsų institucija, prižiūrinti valstybinius miškus, visada laikėsi taupymo politikos – juk nebūtina viską nukirsti iškart. Be to, kiek miško nukertama, tiek jo ir atsodinama: štai šiais metais buvo atsodinta 46 ha miško“, - kalbėjo V.Lukauskas. Kartenos girininkijos miškuose vyrauja eglės, kurios sudaro 50 proc. visų medynų. Pušies yra gerokai mažiau – 20 proc., beržynų – 16 proc. „Medžių rūšys, atkuriant mišką, yra parenkamos pagal augavietes. Kartenos girininkijoje vyrauja užmirkusios vidutinio derlingumo augavietės, kurios labiausiai tinka augti eglėms“, - paaiškino girininkas. Ypatingas dėmesys, kaip ir kitose Kretingos urėdijos girininkijose, yra skiriamas miško keliams tvarkyti, juos išsaugoti. Praėjusiais metais rekonstruota 17 km kelio, prieš ketverius metus buvo įrengti du nauji keliai. „Pamenu, viename jų traktoriai skęsdavo. Sutvarkius kelius, labiau saugoma technika, tvarkingi keliai – svarbus faktorius ir priešgaisrinei saugai“, - teigė V.Lukauskas. Saugodami gamtą ir laikydamiesi Europos Sąjungos reikalavimų, miškininkai beveik nebenaudoja cheminių priemonių ginantis nuo miškų kenkėjų. Prieš 3-4 metus pavyko sustabdyti kinivarpų invaziją, miškininkai išmoko kovoti su pušiniu straubliuku. Šiuo metu miškininkai susirūpinę staiga masiškai išplitusio netikrojo eglinio skydamario, kuris labiausiai kenkia eglynams. Pažeistos šio kenkėjo eglės paruduoja ir numeta spyglius. „Miškininkų pasitarime Lietuvos mastu jau tartasi, kokių priemonių reiktų imtis, kad išgelbėtume eglynus. Labiausiai šiuo metu yra nukentėję Jurbarko miškai. Kadangi daugelyje Lietuvos girininkijų plyti eglynai, pavojaus varpais skambinama ne šiaip sau“, - kalbėjo Kartenos girininkas, Kretingos urėdijai atstovaujantis Girininkų bendrijos taryboje. Užkarda vagystėms – prevencija Sunkmečiu miškininkams, privačių miškų savininkams rūpesčių kelia medienos vagys. V.Lukauskas pasidžiaugė, kad kai kuriuos jų pavyko išaiškinti. „Vykdome didžiulę medienos vagysčių prevenciją – ir vieni, ir kartu su policija bei gamtosaugininkais rengiame reidus, statome užtvaras. Su policijos pareigūnais esame sutarę, kad jie fiksuotų visus duomenis apie medieną vežančio transporto judėjimą, vietinių gyventojų prašome pranešti apie pastebėtą miške transportą ir panašiai. Mes, miškininkai, jaučiame, kad šios priemonės padeda“, - sakė V.Lukauskas. Be jo girininkijoje dirba ir visais rūpesčiais dalijasi pavaduotojas Petras Daukantas, eiguliai Povilas Gedgaudas ir Giedrius Prialgauskas. O štai šiukšlintojų miškuose – gerokai sumažėję. Girininkas prisiminė, kaip prieš metus-antrus iš Dyburių pušyno miškininkai išveždavo po 4 didžiules priekabas šiukšlių, šiais metais – jau tik keletą maišų. „Manau, jog didelės įtakos tam turėjo vietinės rinkliavos mokesčio įvedimas. O ir žmonės, pastebime, darosi labiau kultūringi, nebepalieka šiukšlių po pasibuvimo gamtoje“, - pastebėjo V.Lukauskas. Gražus gamtovaizdis traukia turistus Dalis Kartenos girininkijos teritorijos patenka į 2 valstybinius draustinius – Minijos ichtiologinį ir Kartenalės entomologinį. „Minijoje esama šlakių, upėtakių, nėgių, lašišų, žiobrių veisimosi vietų, o laukinėje gamtoje, kur nevykdoma jokia ūkinė veikla, surasta retų drugių“, - šių draustinių išskirtinumą apibūdino V.Lukauskas. Nuo 1992 m., kai buvo įkurtas Salantų regioninis parkas, girininkijos teritorijoje įsteigti Minijos kraštovaizdžio, Salanto žemupio hidrografinis ir Alanto kraštovaizdžio draustinis. Sauseriuose auga du įžymūs medžiai – 1,5 skersmens ir 4,6 m apimties Tamožinės ąžuolas bei 1,55 cm skersmens ir 3,9 m apimties Tamožinės pušis. „Gražus gamtovaizdis traukia turistus, kurie sustoja pasigrožėti Kartenos bei Dauginčių piliakalniais ir ypač – Dyburių kilpa bei Minijos skardžiais, o Miniją yra pamėgę baidarininkai“, - apie gamtos mylėtojams palankią aplinką kalbėjo girininkas.
|
|
