Baltijos jūrą pasieks švarus Pastauninko vanduo

Parke šalia Pastauninko upelio tvenkinių burzgiantys ekskavatoriai gyventojams sukėlė minčių, kad vaizdingoje miesto vietoje išdygs dar viena parduotuvė ar prabangus neteisėtas namas. Tačiau ekskavatoriai čia rengia dumblo sėsdintuvus: netrukus čia prasidės tvenkinių valymo darbai, finansuojami Europos Sąjungos fondų.

Kretingos rajono savivaldybės konkursą Pastauninko upelio tvenkiniams valyti laimėjusios bendrovės „Hidrum“ specialistai šiuo metu aplink tvenkinius šalina nereikalingus krūmus ir medžius, kasa du dumblo sėsdintuvus, įrenginėja perteklinio vandens nuleidimo šulinius. Įvykdę šias užduotis, darbininkai pradės valyti tvenkinius. Valymo darbai turėtų trukti apie du mėnesius.

Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius pasakojo, kad dumblinas vanduo bus pilamas į dumblo sėdintuvą matosi už jo nugaros: vanduo nubėgs atgal, o dumblas nusės. Pasak specialisto, tokia technologija yra viena iš pigiausių.

„Darbai vyks tokia tvarka: pirmiausia ekskavatoriais iškasime vandens augmeniją. Išdžiūvusią išvešime į sąvartyną. Išvalę augmeniją, pradėsime siurbimo darbus. Iš vienos vietos siurbsime vandenį, jis pateks į dumblo sėsdintuvus, juose dumblas nusės, o vanduo grįš į tvenkinius. Sukauptas dumblas bus išsklaidytas parengtose aikštelėse, užpiltas, užsodintas žolynu bei medžiais – taip, kaip buvo prieš pradedant kasti dumblo sėsdintuvus“, - pasakojo bendrovės „Hidrum“ gamybos direktorius Darius Šapkauskas.

Jis paneigė kretingiškių nuogąstavimus, kad parke bus palaidotas nenukenksmintas, nuodingų medžiagų turintis dumblas. Jis bus nukenksmintas biologiniu būdu: pilami specialūs nukenksmintojai, dumblas permaišomas su gruntu. Bus atlikti laboratoriniai tyrimai, patikrinta, ar dumble nėra naftos produktų, sunkiųjų metalų, kitų kenksmingų medžiagų. Jei dumblas neatitiks reikalavimų, jį bus privalu išvežti.

Pasak D.Šapkausko, nevertėtų nerimauti ir dėl tvenkinių gyvūnijos.

„Tvenkiniuose dirbs daugiafunkcinė žemsiurbė, turinti siurblį ir variklį. Pradėjus veikti varikliui, žuvys natūraliai pasitrauks. Lygiai taip pat elgsis ir vandens paukščiai – juk jie baugštūs. Per visą darbo praktiką nesame radę nė vienos įsiurbtos žuvies“, - patikino D.Šapkauskas.

Jo nuomone, sunku pasakyti, kiek ilgai išvalyti tvenkiniai liks švarūs. Viską nulems tai, kaip sąžiningai vandens telkiniai bus prižiūrimi ir ar sąmoningi bus žmonės.

„Tvenkiniai greičiausiai užteršti dėl gyventojų ūkinės veiklos, pūvančių augalų – aplink tvenkinius auga daug medžių, krūmų, kurių lapai sukrenta į vandenį. Visiškai išvengti taršos neįmanoma, tačiau reikia prižiūrėti pakrantes, šienauti. Ir svarbiausia – būtina išsiaiškinti taršos šaltinius ir juos likviduoti“, - kalbėjo D.Šapkauskas.

Pasak Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Raimondo Jociaus, nebūtų buvę įmanoma gauti ES lėšų, jei aplinkinėse gatvėse nebūtų buvusi nutiesta nuotekų sistema. Prie jos yra prisijungę daugelis gyventojų.

„Buvome aptikę tokį namą, iš kurio į upelį dar leidosi nuotekų vamzdis. Tačiau jie buvo įspėti. Iš tiesų, tvenkinius užteršė patys žmonės. Todėl nenuostabu, kad dabar jis dvokia. Teks šiek tiek pakentėti ir kai bus sujudintas dumblas. Patys sunkiausi ir nešvariausi darbai truks apie du mėnesius, vėliau laikas bus skirtas aplinkai tvarkyti, atstatyti. Projektas iš viso truks dešimt mėnesių. Būdų išvalyti tvenkinius ieškojime penkerius metus. Tokį projektą, kokį padedami Europos Sąjungos, darome dabar, turi tik nedaugelis savivaldybių. Tikimės, kad sutaupysime paskirtų lėšų ir dar galėsime sutvarkyti trečiąjį tvenkinį“, - sakė R.Jocius.

Anot jo, šis projektas turi didelę išliekamąją vertę ir yra svarbus ne tik Kretingai.

„Pastauninko upelis yra Akmenos intakas ir potencialus jos teršėjas. Akmena įteka į jūrą. Taigi, valydami tvenkinius mažiname Baltijos jūros taršą. Tvenkinių valymo projektas yra svarbus visai ekosistemai“, - kalbėjo R.Jocius.

• Rašyti komentarą (7)