Bičių spiečius – tarsi vestuvių palyda

„Bičių spiečius – tarsi jaunamartė, su jaunikiu ir visa palyda išvykstanti į kelionę“, - taip vaizdingai apie gamtos reiškinį kalba kūlupėniškis bitininkas Jonas Maksvytis. Šią vasarą jam teko sugauti neįprastai didelį - keturis kilogramus sveriantį - spiečių. Ši į Dauginčių kaimą iškeliavusi bičių šeima jau davė kibirą medaus.

Petronėlė ir Jonas Maksvyčiai sako, kad prižiūrint bites, vasaros būna parduotos. Tačiau bites auginantys kūlupėniškiai apie bites kalba su didžiausia pagarba.

„Dažniausiai spiečius sveria apie du kilogramus, vidurkis - trys kilogramai. Kartais pasitaiko, kad spiečius sveria ir penkis kilogramus. Bet keturi kilogramai taip pat yra jau nemažai. Toks spiečius kainuoja apie 100 litų. Jei bitės spiečiasi vasarai dar neįsibėgėjus – gerai, jos duos naudos ir kaina už jas netrukus atsipirks. O dabar besispiečiančios bitės naudos neduoda“, - kalbėjo J.Maksvytis.

Bitės spiestis pradeda tada, kai šeima nebesutelpa avilyje: prieš spietimą bičių motinėlė į motinines korio akeles padeda kiaušinėlių. Šiems išsivysčius, paskui naują motinėlę išskrenda ir dalis avilio.

Bičių spiečius paprastai sveria apie du-tris kilogramus, tačiau pasitaiko ir penkių kilogramų spiečių.

„Kol dar neišlėkusios iš senojo avilio, bitės pasiunčia žvalgus: jie išskrenda ieškoti naujo būsto. Šiems davus ženklą bitės iš avilio pasileidžia ristele. Tinkamiausias metas spiestis – nuo vienuoliktos valandos ryto iki trečios popiet. Bitininkui svarbu spiečiaus nepražiopsoti, nes pražiopsojus tinkamą momentą, bitės susimeta į kamuolį kur nors nepatogioje vietoje. Surinkti spiečių į spietinę yra keli būdai. Pavyzdžiui, ant šakos nutūpusias bites galima nukratyti į spietinę - tokią nedidelę dėžę. Jei į ją įkrenta motinėlė, į spietinę netrukus susirenka ir kitos bitės. Bites į spietinę galima sušluoti žąsies sparnu. O jei spiečius labai aukštai, yra specialus maišas iš tinklelio. Jį ant karties pakeli, pakiši po spiečiumi, šiek tiek supurtai – ir bitės sukrenta į tinklą“, - pasakojo bitininkas.

Pasak jo, spiečius gelia retai, tačiau įkandimų bitininkai vis viena neišvengia.

„Neįgeltas neišsisuksi. Kartais spiečiai būna pikti. Bitės spiečia esant geram orui. Jei oras sutrukdo arba jei pradėjus lyti jos yra priverstos nakvoti kur nors ant šakos, bitės susinervina. Tada gali ir įgilti“, - sakė J.Maksvytis.

Jis pasakojo, kad per vasarą spiečių būna ne vienas – vienus bitininkas sujungia su silpnesnėmis šeimomis, kai kuriems atitenka visas avilys.

„Bitės yra labai svarbus gyvūnas: jei jų nebūtų, nebūtų ir mūsų“, - su pagarba apie bites kalbėjo daugiau negu penkiasdešimt metų bitininkaujantis J.Maksvytis.

• Rašyti komentarą (1)