|
|
|
Nakties miegas – su traukinių trimitavimais
Artėliau geležinkelio bėgių gyvenantys žmonės tikino – naktimis važiuojantys traukiniai juos verčia šokčioti iš miegų. „Prie traukinių gausmo esame pripratę. Tačiau neįmanoma pamiegoti, kai kiekvienas traukinys bent du kartus garsiai sutrimituoja. Seniau mašinistai taip dažnai ir taip garsiai nesignalizuodavo, kaip yra pastaruoju laiku“,- kalbėjo Putinų gatvės gyventojai, pasiryžę kovoti dėl prarastos ramybės. Nuo Putinų gatvės iki geležinkelio bėgių – kiek daugiau negu pusantro šimto metrų. Todėl gyventojams naktį traukinių garsinis signalas toks spigus, tarsi jis sklistų iš čia pat, namo kiemo. Šią vasarą tvyrant alinančiam karščiui, neįmanoma aklinai užsidaryti namų langus. Signalizuoja dažniau ir garsiau Žmonės pastebi, kad traukinių mašinistai dažniau ir garsiau signalizuoti pradėjo po to, kai pernai vasarą Kretingos geležinkelio pervažose viena po kitos įvyko skaudžios nelaimės, iš viso nusinešusios keturių žmonių gyvybes. Putinų gatvės gyventojai abejoja, kad traukiniams dažnai naudojant garsinį signalą būtų užbėgta už akių tokioms nelaimėms – juk šią žiemą ant geležinkelio bėgių žuvo dar trys žmonės. „Nebūtų pikta, jei traukini signalizuotų važiuodami per visą Kretingą, o ne tik prie mūsų namų. Dabar mes liekame be miego – taip pažeidžiamos mūsų teisės į poilsį ir ramybę“,- teigė Genovaitė Markuvienė, kuri ketina inicijuoti gyventojų kreipimąsi į bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, kad ši išspręstų problemą.
Ženklų nėra daugiau Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos filialo geležinkelių infrastruktūros direktorius Aleksandras Dolomanovas teigė, kad Kretingos rajono geležinkelio ruože po nelaimių švilptelėjimo signalinių ženklų neatsirado daugiau, negu jų buvo iki tol. A.Dolomanovo manymu, traukiniai galėjo dažniau signalizuoti nebent birželio mėnesį, kai Kretingos rajone vyko baigiamieji projekto darbai. Įgyvendinus šį projektą buvo modernizuotos signalizacijos, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemos Šiaulių-Klaipėdos ruože. „Kad darbuotojai galėtų pabaigti projekte numatytus darbus, retkarčiais teko pertraukti traukinių eismą. Be to, reikėjo patikrinti, kaip veikia naujoji sistema“,- apie laikinus nepatogumus kalbėjo A.Dolomanovas. Jį papildė „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos regiono stočių skyriaus viršininkas-Klaipėdos geležinkelio stoties viršininkas Igoris Petrovskis: „Švilptelėjimo ženklų tikrai nepadaugėjo. Tiesiog garsesni naujųjų lokomotyvų „Siemens“ garsiniai signalai. Pirmasis naujasis lokomotyvas „Siemens“ pradėjo važiuoti prieš dvejus metus, o šiuo metu yra atnaujintas visas šilumvežių parkas, todėl dabar visi traukiniai signalizuoja garsiau negu iki šiol“. Signalizuoti – privalu I.Petrovskis paaiškino, kad dienomis pirmenybė atiduodama keleiviniams traukiniams, o naktimis daugiausiai važinėja krovininiai. Iš Baltarusijos atvežti kroviniai traukiniais per mūsų rajoną gabenami į Klaipėdos uostą, iš kurio jie plukdomi į kitas Europos šalis. Per naktį Kretingos rajoną kerta 10-15 krovininių traukinių. „Mašinistams privaloma signalizuoti – tai yra efektyvi priemonė įspėjant žmonės, kad atvažiuoja traukinys. Artėdami prie pervažos, nesvarbu, koks paros metas, mašinistai dar įjungia ir žibintą, kad žmonės iš tolo pastebėtų jo ryškią šviesą“,- kalbėjo I.Petrovskis, priminęs, kad traukinio stabdymo kelias – maždaug 1 tūkst. 200 metrų, priklausomai nuo jo gabenamo krovinio svorio. Pervažos – pavojingos vietos „Visi mūsų darbuotojai vadovaujasi nustatytais teisės aktais ir vykdo jų pareigybines instrukcijas tam, kad būtų maksimaliai užtikrintas žmonių saugumas“,- sakė A. Dolomanovas. Jis paaiškino, kad pervažos yra priskiriamos prie pavojingų vietų, todėl jos yra pažymėtos švilptelėjimo signaliniais ženklais. Traukinio, kuris važiuoja ne didesniu negu 120 km per val. greičiu, mašinistas signalizuoti turi likus 800-1 tūkst. 500 metrų iki pervažos. Geležinkelio ruože nuo Šiaulių iki Klaipėdos yra 33 pervažos, o iš jų 9 – mūsų rajono ribose. Pasak A.Dolomanovo, yra sąrašas stočių, į kurias atvažiavusių traukinių mašinistai signalą duoda negarsiai. Klaipėdos krašte yra penkios tokios stotys, tarp kurių – ir pagrindinė Kretingos geležinkelio stotis. Siūlo bėgius juosti aukšta tvora Putinų gatvės gyventoja Nijolė Šakinienė mano, kad nuo nelaimių labiau apsaugotų ne garsinis traukinių signalas, o aukštos tvoros abipus bėgių. „Užsienyje, pavyzdžiui, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, neteko matyti, kad geležinkelio bėgiai, einantys per gyvenvietes, būtų atviri, kaip yra pas mus. Ten neįmanoma patekti ant bėgių – visur pastatytos aukštos tvoros, panašiai, kaip apjuosti miškai saugantis, kad į kelią neišbėgtų žvėrys“,- pasakojo N.Šakinienė. A. Dolomanovas teigė, kad bėgių atitvarai yra efektyvi priemonė užtikrinant saugumą, tačiau jie šalyje įrengiami palaipsniui, rekonstruojant geležinkelio stotis. Pavyzdžiui, šiuo metu aukštos tvoros įrengiamos Draugystės stotyje, Klaipėdoje. Užvertė prašymais įrengti užtvarus Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Budginas teigė ir policijos, ir rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos, kurios narys jis yra, vardu ne kartą kreipęsis į bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, prašydamas ties judriomis pervažomis įrengti pakeliamus užtvarus. „Tačiau visuomet gaudavome atsakymą, kad tam trūksta pinigų“,- apgailestavo A.Budginas. Jis pasidžiaugė bent tuo, kad išklausytas prašymas prie pervažos Šukės kaime tolėliau nukelti pastotę, kuri trukdydavo automobilių vairuotojų matomumui. Kol kas neaišku, ar „Lietuvos geležinkeliai“ tą patį padarys ir Padvarių pervažoje. „Šiuo metu svarstome prašymą dėl pakeliamų užtvarų ties pervažomis. Tačiau net jas ir įrengus, vis tiek traukinių mašinistai artėdami prie pervažos privalės signalizuoti, kad įspėtų žmones ir šie spėtų pasišalinti nuo bėgių“, - tvirtino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos filialo geležinkelių infrastruktūros direktorius A. Dolomanovas. Kretingos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Gidonės Barzdytės komentaras: - Triukšmo valdymo įstatymas, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, numato, kad už pagrindinių geležinkelių keliamą triukšmą yra atsakinga Susiekimo ministerija. Žmonės, kurie skundžiasi traukinių keliamu triukšmu ir turėtų kreiptis į šią ministeriją arba – tiesiai į bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, kad su ja galėtų išsiaiškinti situaciją. Kretingos rajono taryba 2007 metais yra patvirtinusi Triukšmo prevencijos Kretingos rajono viešosiose vietose taisykles. Jos numato, kad triukšmo valdytojas, šiuo atveju – „Lietuvos geležinkeliai“, privalo laikytis nustatytų higienos normų, kurios apibrėžia, kokie triukšmo ribiniai dydžiai yra gyvenamosiose ir darbo aplinkoje. Jei gyventojai mano, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nesilaiko šių normų, jie gali kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrių ir susitarti, kad specialistai pamatuotų triukšmo lygį. Nuolatinis didelis triukšmas gali pakenkti žmogaus sveikatai – susilpninti klausą, sukelti ilgalaikį nuovargį, nervinę įtampą, stresą. Galima pastebėti, kad didėjant transporto srautui, kartu plečiasi žmogaus diskomforto zona. Todėl kiekvienas turėtų pradėti nuo savęs ir stengtis palaikyti ramybę savo aplinkoje. Daugiau: Krovinių pervežimas |
|
