- Kokios vestuvės be piršlių! Jie turėtų būti ne samdyti, o sutuoktinių pora, jau pati atšventusi sidabrines vestuves. Juk sakoma, jei piršlių šeima darni, tai ir jaunavedžių gyvenimas bus gražus, geras. Taigi jauniesiems yra svarbu pasirinkti tinkamus piršlius, kurie būtų ne tik drąsūs, iškalbingi, bet ir kultūringi.
Andrejus Grešilovas:
- Lietuviškų vestuvių neįsivaizduoju be baliaus, kuriame dalyvautų bent pusšimtis svečių. O taip pat turi būti ir liaudiška muzika, tradicijos. Nemanau, kad jos yra atgyvena, atvirkščiai – svarbu, kad jaunieji perimtų papročius ir jų laikytųsi savo šeimoje.
Justinas Latakas:
- Be linksmybių, tradicijų – jų visų ir neišpasakosi. Turi būti graži jaunoji, aišku, ir jaunasis „nenusiminęs“, piršlys – linksmas, o muzikantai neleistų miegoti prie stalo. Vestuvių neįsivaizduoju ir be nukrauto stalo, kad svečiui nereiktų maisto „skolintis“ iš kaimyno lėkštės.
Aurelija (kairėje) ir Lina Baltuonytės:
- Be baltos mišrainės. O taip pat ir be drąsaus piršlio, kuris ryšėtų juostą, išradingų žaidimų, smagių muzikantų. Svarbiausia, kad svečiai būtų sotūs, linksmi, o vestuvės būtų visiems įsimintinos.
Kalbino Dovilė SIMAITYTĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
