|
|
|
Į Alanto upę išsiliejo naftos produktai
Dar šeštadienį ugniagesiai-gelbėtojai iš Alanto upės samstė paskutiniuosius naftos produktų likučius. Per dvi paras ugniagesiai surinko dvi statines, arba 6 kub. metrus, rudos spalvos teršalų, pasklidusių vandens paviršiumi daugiau kaip 800 metrų atstumu. Beveik neabejojama, kad Alanto upė buvo užteršta krosnių kuru, išsiliejusiu iš vienos Kalniškių sodybos. „Tai, ką matote, tėra nulis, palyginti su tuo, kas čia dėjosi prieš dieną. Iki šiol mūsų kaimas tiek specialiųjų tarnybų nematė“,- pasakojo Lubių kaimo gyventojas Rimvydas Šližius, kuris ugniagesiams padėjo atlikti gelbėjimo darbus. Apie tai, kad Alanto upės paviršiuje plūduriuoja rudos spalvos smarvę skleidžiantys teršalai, vietiniai žmonės policijos apylinkės inspektoriui Juozui Stuopeliui pranešė penktadienį. Šis informaciją iš karto perdavė aplinkosaugininkams. Siekdami, kad teršalai neužterštų dar didesnio upės ploto, ugniagesiai gelbėtojai nedelsdami upėje įvairiais atstumais įrengė bonines užtvaras. Šios tarsi filtrai surinko naftos produktus, leisdamos toliau pratekėti vandeniui. Supresuotų šiaudų ryšulių, kurie gerai sulaiko vandens teršalus, parūpino Kalniškių ūkininkas kalakutų fermos savininkas Vladas Baltuonis. Dirbo trys ekipažai
Gelbėti upės atvyko ne tik ugniagesių ekipažai iš Kartenos bei Kretingos, bet ir jų kolegos iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kurie atsivežė galingą siurblį, skirtą surinkti teršalus nuo vandens paviršiaus. Naftos produktų likučius ugniagesiai surinko specialiomis gaudyklėmis. „Laimei, Alanto upėje buvo suvirtusių medžių, kurie tarsi užtvaros šiek tiek pristabdė teršalų tekėjimą upe, todėl jie nepasiekė Minijos upės“,- teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas.
Vakar jis kartu su Edmundu Mikaločiumi, kuris šiuo metu pavaduoja atostogaujantį Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėją, dar kartą nuvyko apžiūrėti įvykio vietos. „Upė jau švari, todėl šiandien nuimsime šiaudines užtvaras, sukaupusias teršalus. Dėl atsargumo, jei išplauktų naftos produktų likučių, paliksime tik vieną užtvarą“,- vakar teigė E.Mikaločius. Laukia laboratorinių tyrimų rezultatų
Pasak E.Mikaločiaus, dar sunku kalbėti, kokia žala gamtai padaryta, tai turėtų paaiškėti ištyrus teršalus. Jų pavyzdžius gamtosaugininkai paėmė iš keleto skirtingų upės vietų ir jau perdavė ekspertams Klaipėdoje bei Vilniuje. Po laboratorinio tyrimo, kuris truks keletą savaičių, paaiškės, kokia teršalų cheminė sudėtis. „Naftos produktai yra pavojingi vandens gyventojams, jie „užkiša“ žuvų žiaunas ir jos nebegali kvėpuoti. Tačiau šįkart katastrofos išvengta – naftos produktai uždengė ne visą vandens paviršių, gana greitai buvo pradėta gelbėjimo operacija“,- teigė E. Mikaločius. Ekspertų išvados turėtų taip pat išsklaidyti abejones, ar šie Alanto upę užteršę naftos produktai yra tas pats krosnių kuras, kuris išsiliejo iš vienos sodybos Kalniškių kaime. Teršalai – iš krosnių kuro cisternos
Gamtosaugininkai ir policija, „iššūkavę“ aplinkines sodybas, Antano Jurevičiaus ūkyje aptiko iš žemės iškastą ir pažeistą krosnių kuro cisterną. Manoma, kad iš jos senas krosnių kuras per gruntą nutekėjo į drenažą, o iš jo – į Raguvos upelį, įtekantį į Alantą. „Pasamdėme darbininką, kad iš žemės iškastų krosnių kuro sistemą. Jos vietoje, kiek pagilinus duobę, ketiname įrengti lauko tualetą. Krosnių kuro cisternos jau seniai nenaudojame, ji 30 metų stovėjo nejudinta. Pats buvau darbe, o darbininkas, matyt, kasdamas kastuvu užkliuvo vamzdį, todėl ir pradėjo lašėti krosnių kuro kondensatas. Mums nė į galvą nešovė, kad taip galime užteršti upę – juk nuo tos vietos, kur baigiasi mano ir kaimynų drenažas, iki upės yra bent 500 metrų pievos“,- pasakojo A.Jurevičius. Jo teigimu, krosnių kuro statinėje tebuvo likę apie šimtas litrų – per ilgus metus susidarę drumzlės bei kondensatas. Gresia tūkstantinės baudos
Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius patikslino: nusistovėjus 6 kub. m. surinkto užteršto vandens, apačioje išsiskyrė švaraus vandens. Todėl dabar upės vandens, susimaišiusio išvien su teršalais, yra apie 3 kub.m. Paklaustas, kokio dydžio bauda gresia upės teršėjui, R.Jocius sakė: „Tai paaiškės ištyrus mėginius. Tačiau vargu, ar tūkstančio litų pakaks“. Pasak R.Jociaus, net ir paaiškėjus, kad krosnių kuro cisterną pažeidė ne pats sodybos šeimininkas, visgi jam tenka atsakomybė už padarytą taršą. Upės teršėjui taip pat teks atlyginti ir Savivaldybei, kuriai teko samdyti vežėjus, kad surinkti naftos produktai būtų nugabenti į viešosios įstaigos „Grunto valymo technologijos“ Klaipėdos filialą, kuris įsikūręs Kiškėnų kaime. Ten teršalai bus utilizuoti.
|
|
