|
|
|
Įgrisusią katę paskandino vandens statinėje
Salantiškiai negalėjo ramiai stebėti, kaip jų kaimynystėje gyvenantys žmonės nukankino katę – ją sumurkdė į vandens pripiltą statinę ir prislėgė akmenimis. Įvykį aiškinasi specialiosios tarnybos, o žmonės suka galvą, kas priglobs be motinos likusius tris nužudytosios katės jauniklius.
„Pirmą kartą nuskandinau katę – nemalonu buvo, po to blogai jaučiausi. Pagalvojau, kad daugiau tokių darbų nebesiimčiau, be reikalo įsipainiojau. Juk iki tol tik musę buvau užmušęs, ne daugiau“,- kitą dieną 44 metų salantiškis Ričardas Gricius jau gailėjosi pirmadienio vakarą sutikęs padėti kaimynei 60 metų Reginai Pilibaitienei. R.Gricius pasakojo, kad ši moteris jam už atliktą paslaugą atsilygino daržo gėrybėmis. Nebesusitvarkė su kačiukais
„O ką daryti? Ta katė veda ir veda kačiukus – kelis kartus per metus. Nebežinome, nė kur juos dėti“, - įvykiui iškilus viešumon, teisinosi R.Pilibaitienė. Ji tvirtino tenorėjusi išpildyti savo sugyventinio Kazimiero Simaičio prašymą atsikratyti įgrisusia kate. „Sakė, surask žmogų. Ir suradau“,- tikino moteris.
Tačiau kaimynystėje gyvenantys žmonės įsitikinę, kad nugalabyti katę pati R.Pilibaitienė ir bus sugalvojusi. „Ji visko primeluos, kad tik išsaugotų savo sveiką kailį. O iš tiesų ji katės, kuri šiuose namuose gyvena gal 7-8 metus, niekada neprižiūrėjo, jos nemaitindavo. Atvirkščiai – ji mušdavo gyvūną. Ketinome iškviesti gyvūnų globėjus, bet nebesuspėjome“,- apgailestavo kaimynystėje gyvenančios Astra Stonkuvienė ir Lida Kulik, kuri yra K.Simaičio sesuo. Katę rado statinėje
Vandens statinėje, kuri stovėjo kieme, plūduriuojančią negyvą katę, o aplink pabirusius kailio kuokštus pastebėjo Monika Šalnienė, kuri su šeima gyvena tame pačiame name, kaip ir K.Simaitis. Kai ji apie tai prasitarė kaimynėms A.Stonkuvienei ir L.Kulik, moterys nė neabejojo, kas įvykdė egzekuciją.
„Girdėjau, kaip Pilibaitienė ragino Gricių stipriau laikyti gyvūną, ir keikėsi, kad katė braižėsi. O vėliau ji man pati pasigyrė nuskandinusi katę“,- pasakojo A.Stonkuvienė. Moteris tą vakarą matė, ir kaip R.Gricius vaikštinėja po gyvenvietę iki alkūnių kruvinomis rankomis – šitaip jas savo nagučiais „papuošė“ už gyvybę kovojusi katė. Dabar kaimynėms tenka rūpintis ir trimis be motinos likusiais kačiukais, kurie miauksi namo pastogėje. Rainius bandė sugaudyti atvažiavę „Nuaro“ darbuotojai, tačiau gyvūnėliai tik suėdė gaudyklėse buvusį pašarą ir paspruko. Mat alkanų kačiukų svoris buvo per mažas, kad jie nuspaustų narvo viduje įrengtą laiptelį, kuris automatiškai užtrenkia išėjimą. Nesugyvena su kaimynais
Moterys pasakojo, kad prieš metus gyventi pas K.Simaitį atsikrausčiusi R.Pilibaitienė sujaukė gyvenvietės gyvenimą. Su R.Pilibaitienės atėjimu, pasak kaimynių, namuose prasidėjo dažni girtavimai, o kompanijos keliamas triukšmas girdisi iš tolo. „Ji yra žmogus be vietos: kiek skaičiavome, tai ar ne 25 gyvenamąsias vietas jau pakeitė“,- tikino A.Stonkuvienė. Po kiekvieno R.Pilibaitienės ir kaimynų kivirčo skambučių lavina užgriūva Klaipėdoje gyvenačią Elmą Rušienę, kuri yra K.Simaičio sesuo ir namo, kuriame jis gyvena, savininkė. Moteris jaučiasi esanti tarsi tarp dviejų girnapusių: kaimynai maldauja iškraustyti R.Pilibaitienę, bet tam skersai kelio stoja jos brolis. „Ką galiu padaryti: atvažiuoju čia kartą per mėnesį ir visų jų konfliktų negaliu išspręsti. Ne kartą su broliu apie tai kalbėjau, bet jis tvirtina, kad Regina – jam pati geriausia“,- rankomis skėstelėjo E.Rušienė.
Kretingos rajono vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Dalios Baužienės komentaras:
- Yra daug būdų, ką daryti, jei namuose nėra sąlygų laikyti katės ar kačiukų. Galima kreiptis į „Nuaro“ tarnybą, kuri rūpinais pamestinukais, o neretai – suranda jiems naujus namus. Taip pat gyvūnėlį galima padovanoti ir kitiems žmonėms, tačiau tik atsiklausus visų šeimos narių, ar jie sutinka priimti gyvūną. Norint, kad katė daugiau nebevestų palikuonių, galima kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad šis patelę sterilizuotų. Jei dėl kokių nors priežasčių šeimininkas apsisprendė užmigdyti gyvūną, tokiu atveju taip pat reikėtų prašyti veterinarijos gydytojo pagalbos, kad šis palengvintų gyvūno kančias. Tačiau skandinti gyvūną yra griežtai draudžiama – tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu daug apie tai kalbama, todėl juokinga girdėti naivius žmonių pasiteisinimus esą jie nežinojo, kur dėti nereikalingą gyvūną. Reikia gerbti gyvybę – gyvūnai taip pat turi teisę gyventi.
|
|
