Vanduo ir plaukimas – sveikatai bei malonumui

„Kuo mažesnis vaikas, tuo anksčiau jis išmoksta plaukti, nes nejaučia vandens baimės. Tačiau mokytis plaukti niekada nėra per vėlu“, - tvirtino plaukimo mokyklėlės Kretingoje įkūrėja, Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytoja Virginija Valiūnienė.

Plaukti mokomasi grupėmis.

Neišmoksta plaukti lepesni

Plaukimo mokyklėlę prie trečiojo dvaro tvenkinio V.Valiūnienė organizuoja kas vasarą, - ši tradicija gyvuoja jau kone dešimtmetį. Dviem pamainomis kas vasarą plaukti mokosi 40-45 kretingiškiai, - ne vien vaikai, bet ir brandaus amžiaus žmonės.

„Pusė jų ateina išvis nemokančių plaukti, kiti nori pagerinti savo plaukimo įgūdžius: išmokti taisyklingai kvėpuoti, laisvai judėti vandenyje. Pagal metodiką, taisyklingai plaukia tas žmogus, kurio kūnas vandenyje - besvoris, paniręs kaip žuvies. Tačiau mes nesiekiame idealo, o mokomės išsilaikyti vandenyje. Plaukti neišmoksta tik vienetai, - įprastai tie žmonės, kuriems pritrūksta drąsos įveikti vandens baimę“, - kalbėjo V.Valiūnienė.

Anot jos, vandens baimę jaučia lepesni žmonės, kurie iš mažens buvo bauginami nesušlapti ausų, nepanardinti galvos. Jiems pritrūksta drąsos ir kantrybės. Vaikai iš socialinės rizikos šeimų plaukti išmoksta anksti, nes yra savarankiškesni už daugumą bendraamžių.

V.Valiūnienė tikino, kad kuo mažesnis vaikas, tuo jis lengviau išmoksta plaukti. „Kūdikiams iš motinos įsčių išlieka plūduriavimo instinktas, kuris ilgainiui nyksta. Kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau jam tą instinktą atgaivinti. Užsienyje vaikus moko plaukti jau nuo 4-5 metų. Tačiau tam yra reikalingos palankios sąlygos, pirmiausia – šiltas vanduo. Vaikų kūneliai neturi poodinio riebalinio sluoksnio, todėl greitai sušąla“, - kalbėjo trenerė. Mokyti plaukti vaikus ji pradeda tik nuo 9 metų, - tokio amžiaus vaiko organizmui tinkamas ir tvenkinio vanduo.

Ji sakė, jog skirtumas juntamas netgi tada, kai plaukti mokosi 10 metų vaikas ir 14–metis paauglys. Keturiolikmečiui išmokti plaukti – gerokai sunkiau, nes jam jau būna susiformavę judesių įgūdžiai, kuriuos pakeisti nėra paprasta.

„Išmokyti plaukti suaugusį žmogų – dar sudėtingiau, nes jo judesių koordinacija silpnėja. Bet jeigu žmogus užsispiria, neįveikiamų kliūčių nėra“, - tikino V.Valiūnienė.

Plaukimas – idealu sulieknėti

Vanduo ir plaukimas natūraliai grūdina organizmą: vos panirus pajuntamas šaltis – kraujagyslės susiaurėja ir širdis priversta dirbti stipriau. Vanduo stimuliuoja kvėpavimą: plaukiant vandens slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina gilų iškvėpimą.

Plaukiant teigiamai veikiamas judėjimo aparatas: nesvarumo būsena vandenyje sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuoti, gydyti stuburo iškrypimus ar kūno traumas, didina sąnarių paslankumą.

Vanduo ramina nervų sistemą, pašalina įtampą, nes dirgina daugybę receptorių, - plaukimo pranašumus vis vardijo V.Valiūnienė.

„Moksliškai įrodyta, kad plaukimas aktyvina medžiagų apykaitą: tarkim, judėdamas sausumoje žmogus 100 kalorijų šilumos vidutiniškai sunaudoja per 1 val., o vandenyje - 4 kartus greičiau – per 15 min. Todėl turintiems antsvorio žmonėms plaukimas – idealus būdas judėti ir sulieknėti. Šaltame vandenyje jie nesušąla dėl poodinio riebalinio sluoksnio, o šaltis degina kalorijas“, - tvirtino ji.

Išmokęs plaukti žmogus nebebijo vandens. O išmokus dar ir taisyklingai kvėpuoti vandenyje, sumažėja skendimo atvejų, nes žmogus įveikia paniką. Nemokančiųjų plaukti žmonių atostogų ir pramogų ratas susiaurėja: jie atsisako turistinių išvykų, plaukiojimo baidarėmis ar valtimis.

V.Valiūnienė pastebėjo, jog kretingiškiai yra dideli vandens mylėtojai, maudytis dažnai renkasi šeimos su vaikais.

Tačiau yra tokių tėvų, kurie prisipažįsta jaučiantys nerimą besimaudant jų vaikams, nes patys nemoka plaukti. Mūsų mokyklos baseinų, deja, neturi. Todėl išmokyti vaiką plaukti kol kas – pačių šeimų reikalas.

• Rašyti komentarą (5)