Ūkininkų laukuose daugėja netradicinių kultūrų

Pirmieji Kretingos rajone ir Šukėje kmynus auginti pradėję ūkininkai broliai Artūras ir Ramūnas Turauskiai šiandieną jau turi nemažai pasekėjų. Jų tėvas, patyręs žemdirbys, rajono Savivaldybės Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis suskaičiavo, jog vien Šukėje yra šeši kmynų augintojai. Auginti kmynus jau ėmėsi ir karteniškiai. Tarybos nario žiniomis, šiuometinis kmynų derlius rajone yra apie 200 t.

Povilas Turauskis džiaugiasi sūnų užaugintu kmynų derliumi.

Broliai Turauskiai kmynų augina po 25 ha. Ūkininkų pastebėjimu, šiemet kmynų derlius yra prastesnis: iš vieno hektaro byrėjo per vieną toną. Derlius mažesnis dėl šaltų gegužės ir birželio mėnesių. Birželio nepalankūs orai ypač pakenkė kmynams, kurie tuomet žydėjo. “Gero derliaus metais kmynų prikuldavo iki 2 tonų ir daugiau iš hektaro,”– sakė P. Turauskis. Anot jo, kmynų rinka dar tebėra nepasotinta. “Aišku, ne Lietuvoje. Kmynus ūkininkai parduoda į Vokietiją, Olandiją, ir uždirba valiutą,”– kalbėjo P. Turauskis. Viena tona kmynų kainuoja apie 5 tūkstančius litų, o ekologiškų – apie 7 tūkstančius litų.

Pagal rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus pateiktą informaciją Kretingos rajono ūkininkai prieskoniniais augalais šiemet buvo užsėję 417 ha. Iš jų kmynų – 304 ha. Daugiausia prieskoninių daržovių auginama Darbėnų seniūnijoje.

R. ir A. Turauskiai nukultus kmynus džiovina savo ūkio sandėliuose iki 10 procentų drėgmės, po to juos supilsto į talpas ir veža valyti į Panevėžio rajone, Velžiuose įsikūrusią įmonę “Agrolipta”. “Daugėjant kmynų augintojų, reikėtų jiems kooperuotis ir rajone pasistatyti kmynų valyklą,”– svarstė P. Turauskis.

Kmynus pasėlių plotais rajone vejasi garstyčios. Jas Darbėnų seniūnijoje augina Donatas Zabitis, broliai Vygandas ir Mindaugas Kumpiai, kurių garstyčių laukai plyti Darbėnų ir Žalgirio seniūnijose.

Žemės ūkio skyriaus duomenimis, Vygandas Kumpys prieskoninėmis kultūromis buvo užsėjęs 86 hektarus, Mindaugas – 30. Ar be garstyčių augina ir kitų prieskoninių bei vaistinių augalų, tokių kaip mėtos, kalendros, medetkos, ramunėlės, valerijonai, minimų rajono ūkininkų pasėlių deklaracijose, broliai Kumpiai pasakoti nepanoro. Teisinosi, kad dabar, kai lietus akyse žudo derlių, kalboms nėra nei ūpo, nei laiko.

Kiek sukalbamesnis buvo Vygandas, pripažinęs, kad garstyčias irgi parduoda ne Lietuvoje, o Vakarų šalyse. “Garstyčios nėra lepi kultūra. Jų auginimas, dorojimas panašus kaip rapsų, jos labai naudingos sėjomainai, gerina žemę, apvalo ją nuo piktžolių,”– kalbėjo V. Kumpys. Jo teigimu, garstyčių derlius užaugo neblogas, tik jei pavyks garstyčias laiku ir nešlapias surinkti. Ūkininkas pašmaikštavo, jog tikėtina, kad mūsų parduotuvėse parduodamos prancūziškos garstyčios būna užaugintos Lietuvoje. Patiekalams pagardinti ūkininkas jų pasigamina ir pats. “Imu 20 procentų acto, 20 procentų su mikseriu ar kavamale sumaltų garstyčių ir 60 procentų vandens, viską išmaišau,”– garstyčių receptą pateikė jis.

Rajono ūkininkai augina ir grikius – Dzūkijos krašto kultūrą. Jais šiemet buvo užsėti 96 hektarai.

• Rašyti komentarą (2)