|
|
|
Darbėnuose – pirmasis kolumbariumas Kretingos rajone
Šį rudenį Kretingos rajono, Darbėnų seniūnijos, Baltkalnio kaime, pradės veikti naujos modernios kapinės, kuriose numatyta įrengti 450 vietų kolumbariumą – specialią sieną urnoms laikyti. Tai – pirmasis kolumbariumas Kretingos rajone.
„Patirties mokysimės iš kaimynų, - pirmasis Lietuvoje kolumbariumas prieš dvejus metus buvo įrengtas Klaipėdoje. Dar nežinome, ar priimsime saugoti urnas, atgabentas iš kitų rajonų“, - teigė Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas. Naujųjų kapinių naudojimo ir tvarkymo taisyklės dar nėra patvirtintos, tačiau, seniūno manymu, vietos kolumbariume, taip pat kaip ir kapuose, turės būti nemokamos. Jis taip pat nemano, kad vietos urnoms saugoti galėtų būti parduotos iš anksto. 2 ha ploto Baltkalnio kapinės yra įrenginėjamos dviem etapais – jos turi būti užbaigtos ligi 2011 metų. Kolumbariume šiuo metu jau yra įrengta 140 vietų. Be urnų saugojimo sienos iš viso bus paruošta 800 šeimos kapaviečių po 5 kv.m, skirtų dviem asmenims – iš viso 1 tūkst. 600 vietų. Tai, kad Baltkalnio kapinėse kolumbariumas sudarys ketvirtį visų laidojimo vietų, liudija, kad ir Lietuvoje įsigali kremuotų palaikų laidojimo tradicija. Kėdainiuose jau rengiamasi statyti pirmąjį Lietuvoje krematoriumą. „Deginti palaikus ar laidoti žemėje – tai kiekvienos šeimos išprusimo reikalas. Manau, kad kremavimas – labiau racionalus pasirinkimas, negu pagonybės šauksmas, juolab, kad mūsų protėviai, gerokai ligi ateinant krikščionybei, mirusiuosius irgi laidojo į žemę“, - samprotavo darbėniškė, humanitarinių mokslų daktarė, baltų ir indoeuropiečių kalbų tyrinėtoja Jūratė Laučiūtė. Ji prisipažino jau prieš 30 metų giminei prabilusi apie savo norą po mirties būti sudeginta. Krematoriumų statybos prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Pagal šių įstaigų skaičių pirmauja Japonija, kur žemė itin branginama. Europoje kremavimas populiarus Skandinavijoje: Norvegijos sostinėje Osle kremuojama net 75 proc. mirusiųjų.
|
|
