Griežtai užkirs kelią tvenkinių teršėjams

Po parką šalia Kretingos kultūros centro pasivaikščioti mėgstantys kretingiškiai atidžiai stebi čia vykdomus Pastauninko upelio tvenkinių valymo darbus. Gyventojai kelia klausimą: kiek ilgai už Europos Sąjungos lėšas išvalyti t venkiniai liks švarūs ir kaip juos tokius išsaugoti kuo ilgiau.

Ši žemsiurbė siurbia tvenkinių vandenį, kuris vamzdžiais suteka į dumblo sėdintuvę. Nudumblintas vanduo nuleidžiamas atgal į tvenkinius.

Liepos pabaigoje prasidėję tvenkinių valymo darbai kretingiškius nustebino ne modernia technika ir dviem parke iškastomis milžiniškomis dumblo sėdintuvėmis, o šiukšlių kiekiu. Nors jau keletą metų parke yra rengiamos talkos, per kurias iš tvenkinių kretingiškiai ištraukia priekabas šiukšlių, pradėti valymo darbai atskleidė tikrąją tvenkinių padėtį. Ant pakrančių vis dar riogso krūvos plastikinių butelių, puvenų, dalis šiukšlių išvežta į sąvartynus. Tačiau tiksliai pasakyti, kiek atliekų ištraukta iš tvenkinių dugno ir kiek dar jų bus, - kol kas neįmanoma.

„Visas šiukšles vežame į sąvartyną, tačiau tikslaus jų kiekio dar negaliu pasakyti. Tačiau galiu pasakyti, kad tvenkinių valymo darbai vyksta sėkmingai ir pagal planą“, - sakė tvenkinius valančios bendrovės „Hidrum“ direktorius Mindaugas Surantas.

Pasak šios įmonės gamybos direktoriaus Dariaus Šapkausko, po valymo visiškai išvengti tvenkinių taršos nepavyks, tačiau laiką, kurį jie išliks švarūs, nulems žmonių sąmoningumas. D.Šapkausko nuomone, svarbiausia yra išsiaiškinti tvenkinių taršos šaltinius.

Tokios dumblo sėdintuvės parke – dvi. Pasibaigus tvenkinių valymo darbams, duobės bus išlygintos, atkurta prieš tai buvusi aplinka.

„Taršą šiais laikais sunku įrodyti, mat tiesiogiai vamzdžiai į vandens telkinius retai bevedami. Žmonės nuotėkas leidžia į fekalijų duobes ir į vandens telkinius perpumpuoja tik skystį. Pastauninko upelio tvenkiniuose fekalijų yra mažiausiai, daugiausia čia suteka skalbimo milteliais, indų plovikliais ir kitais chemikalais užterštas vanduo. Prižiūrėti tvenkinius yra ne tik gamtosaugininkų rūpestis – tvarką palaikyti turi ir teritorijos savininkas, ir lietaus kanalizacijos vamzdžius eksploatuojanti įmonė, nes vanduo teršiamas ir iš lietaus nutekamųjų vamzdžių“, - sakė Kretingos rajono gamtosaugos agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius.

Pasak jo, žmonės pagaliau turėtų suvokti, kad sukčiauti ir teršti tvenkinius yra visiškai nenaudinga: už nuotėkų išleidimą į aplinką neturint leidimo gresia bauda nuo 400 iki 2 tūkst. litų. Išsivežti fekalijų duobę yra žymiai pigiau. Jei neleistina veikla aptinkama pakartotinai, bauda šokteli nuo 1 iki 4 tūkst. litų.

Tai, kad su tvenkinius teršiančiais gyventojais bus griežtai kovojama, patvirtino ir Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Rajono vadovas, atvykęs pažiūrėti, kaip vyksta valymo darbai, sakė, kad su teršėjais pyksis ir juos baus.

„Pirmiausia, ką padarysime, - surasime visus tuos, kurių nuotėkų vamzdžiai išeina į tvenkinius. Jei to nepadarysime, visas tūkstančius kainavęs darbas nueis perniek. Jei žmonės bus supratingi ir pilietiški, neterš tvenkinių bei upelio nuotėkomis ir šiukšlėmis, švariais tvenkiniais galėsime džiaugtis ilgai. Be abejonės, neišvengsime natūralių procesų – tvenkiniai dumblės, tačiau šią problemą galima išspręsti tvenkinius įžuvinant. Svarbiausia - kad kretingiškiai ir miesto svečiai suprastų, jog tvenkinius valome ne dėl savęs, o dėl jų. Todėl visi turime jausti atsakomybę ir neteršti“, - kalbėjo J.Mažeika.

Jis papasakojo, kad yra planų atnaujinti vasaros estrados aikštelę, padaryti ją gyva miesto vieta.

„Mintyse nešiojuosi svajonę kretingiškiams žiemą vasaros estradoje įrengti čiuožyklą. Tam reikėtų išlyginti aikštelę, nes dabar jos nuolydis yra per didelis“, - sakė J.Mažeika.

Lėšos Pastauninko upelio valymo darbams buvo paskirtos iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų. ES skyrė 467 tūkst. Lt, Kretingos rajono savivaldybė – 82 tūkst. Lt.

• Rašyti komentarą (5)