Raguviškių kultūros namai taps vieni moderniausių rajone

Raguviškius pasiekę ES struktūrinių fondų pinigai – 1,7 mln. Lt - leidžia įvykti didelėms permainoms šio kaimo kultūriniame gyvenime: už tuos pinigus kapitaliai atnaujinami kultūros namai. Kretingos kultūros centro Raguviškių filialo vadovo Mindaugo Retkaus žodžiais, jų kultūros namai pagal moderniškai įrengtą plotą – 700 kv.m - taps trečiais po Kretingos ir Salantų kultūros centrų. „Tai – „amžiaus remontas“: viskas daroma taip, kaip Europoje“, – tvirtino jis.

Kretingos kultūros centro Raguviškių filialo vadovas Mindaugas Retkus džiūgauja, kad jų kaimo kultūros namai bus treti modernūs rajone – po Kretingos ir Salantų miestų kultūros namų.

Valdžia neišbarstė pinigų

M.Retkaus manymu, Raguviškiams labai pasisekė dėl Savivaldybės vadovų įžvalgumo: „Gerai, kad neišdalijo europinių pinigų visiems rajono centrams, o konkrečiai skyrė renovuoti tris – Salantų, Raguviškių ir Kartenos. Kas iš to, jeigu būtų kosmetiškai palopę visus: kiekvienam sudėję langus ir duris, o pro kiaurus stogus varvėtų visiems“.

Renovacijos darbai, prasidėję šį birželį, turėtų būti užbaigti ligi kitų Naujųjų metų. Darbus atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „Klaipėdos apdaila“. „Kasdien dirbantis būrys vyrų – jų dirba apie 30 - tvirtina, jog objektą užbaigs ligi šių Naujųjų metų. Tačiau kol valstybinė komisija patvirtins, jog objektą galima naudoti, laikas užsitęs“, - kalbėjo M.Retkus.

Jis, pats turintis statybos darbų patirties – yra vienas iš statybų bendrovės „RMR ir ko“ bendrasavininkių, - džiaugėsi sparčiu centro renovacijos darbų tempu ir tikino jokių priekaištų neturįs. Atrandąs tik kai kurių projektavimo smulkmenų, tarkim, dėl rūsio ir laiptinės apšvietimo jungiklių, kuriuos numatyta įrengti pastato išorėje. „Eis pro šalį vaikai ir spragsės mygtukus“, - pastebėjo jis.

Bus net VIP ložė

Raguviškių kultūros centro filiale, M.Retkaus žodžiais, atnaujinama viskas, išskyrus mūro sienas: keičiami vamzdynai, elektros instaliacija, atnaujinami kabinetai, dvi – parodų ir žiūrovų – salės, įrengiami tualetai, dušai, sporto salė, ūkinės patalpos.

Renovacija Raguviškių kultūros namuose jau įsibėgėjo: darbai žiūrovų salėje.

Rūsiuose bus įrengta sporto salė, prie jos – persirengimo kambarys ir tualetai, dušai bei ūkinės patalpos valytojos inventoriui. Bus atskira katilinė, patalpos bus apšildomos granuline krosnimi.

Pirmąjį aukštą užims dvi salės: erdvi – parodų ir 200 vietų moderni žiūrovų salė su scena. Viršum jos, balkone, bus įrengta aparatūrinė bei VIP ložė.

Antrajame aukšte atnaujintuose kabinetuose įsikurs centro darbuotojai bei repetuojantys kaimo kolektyvai. „Vienas kabinetas – labai didelis, daugiau kaip 20 kv.m ploto. Būdavo įprasta, kad tokiuose įsikuria direktorius, - juokavo M.Retkus. - Bet man tokio didelio tikrai nereikės, - matysim, ką jame įkurdinsime“.

Tai, jo žodžiais, nuspręs bendruomenės taryba. „Seniūnijoje gyvename kaip šeima. Nors pastatas priklauso Kretingos rajono savivaldybei, bet jis skirtas bendruomenei ir iš tiesų yra jos, o aš - tik pakeleivis. Kai centrą po remonto mums perduos, susėsime visa bendruomenė ir svarstysime, ką veiksime už tų naujų švytinčių sienų. Panaudoti tokias patalpas vien repeticijoms – per didelė prabanga, reikia, kad žmonės rinktųsi sportuoti, bendrauti, praleisti laiką“, - tvirtino jis.

Nuogąstauja dėl aparatūros

Šiuo metu Raguviškių filiale dirba tik du darbuotojai: be M.Retkaus, dar – meno vadovė Kristina Katauskienė, kuri užsiima su dviem vaikų – dramos ir dainų bei šokių - būreliais ir suaugusiųjų kapela. Į filialo veiklą įsijungia Dupulčių bendruomenė, turinti apylinkėse garsią, jau 10-metį be muzikantų kaitos koncertuojančią kaimo kapelą, kurioje dainuoja ir groja pats M.Retkus.

Vadovas nuogąstavo, jog gali atsitikti ir taip, kad atnaujintas pastatas švytės, bet jame trūks aparatūros bei inventoriaus. „Aparatūra – „žiauriai“ pasenusi, lavonas Nr.1, - vaizdžiai apibūdino pašnekovas. – Išvažiuojame koncertuoti: pusvalandį ją šildai ir drebi, ar įsijungs. Nuveži remontuoti, neranda gedimų. Ji jau „atkalė“ per diskotekas, nes pajėgumai – ne tie“.

Paklaustas, kodėl visgi Raguviškių kaimo žmonės ligi šiol nebuvo labai aktyvūs kultūriniame Kretingos rajono gyvenime, M.Retkus nesvarstęs atsakė: „Pasakykit atvirai, kas eis į „jaują“ klausytis koncerto ar repetuoti? Geriau žmonės vakarus leidžia šiltai, prie televizoriaus. Reikia galvą nulenkti prieš tuos žmones, kurie žiemą ateidavo į nešildomas patalpas dirbti su pirštinėmis ir paltais“.

Raguviškių kaimo kultūros namų kronika

* Raguviškių kaimo kultūrinis gyvenimas fiksuojamas nuo 1946 m., kada buvo įkurtas klubas skaitykla, joje veikė dramos ratelis. Pirmais gyvavimo metais klubas turėjo vos 10 skaitytojų ir apie 50 egzempliorių knygų. Jam vadovavo S. Jesevičiūtė ir dirbo iki 1958 m. Per tuos 12 metų buvo pastatyti tokie žymesni veikalai: Čiurlionienės “Pinigėliai”, Žemaitės “Petras Kurmelis”, “Trys mylimos “, “Marti”.

* 1955 m. įsteigta Raguviškių biblioteka, kuri buvo vienose patalpose su klubu-skaitykla. Jos vadovu buvo Jonas Toleikis, tačiau teišdirbo vos kelis mėnesius. Po jo dirbo Lionginas Kareckas. Nuo 1955 m. spalio biblioteką perėmė Janina Miltakytė. 1956 m. bibliotekai pradeda vadovauti Danutė Butkutė, ji aktyviai dirbo su visuomene iš aplinkinių kaimų - Budviečių, Laumalių, Kukoriškių – gyventojais. Taip pat jai į pagalbą atėjo mokiniai, taip gimė Knygnešių būrelis. 1958 m. kartu su klubu-skaitykla vedė kultūrinį darbą ir tais metais buvo pastatytas spektaklis pagal K.Sają “Vis per gerą širdį”. Buvo pradėta leisti sienlaikraštį “Mūsų žodis”.

* Nuo 1958 iki 1975 m. gyventojų aktyvumas buvo itin didelis: jie noriai dalyvavo įvairiuose renginiuose, statė pjeses, dainavo ir šoko liaudiškus šokius. 1963 m. kartu su Kartena buvo surengtas draugystės vakaras, kuriame dalyvavo per 150 žmonių. Taip pat buvo organizuojama apie 10 įvairiausių parodų per metus.

* Tuo metu sparčiai stiprėjo Žalgirio kolūkis ir 1975 m. buvo pastatytas naujas pastatas, kuriame įsikūrė kultūros namai, Žalgirio apylinkės administracija ir biblioteka. Dalis to pastato šiandien ir yra renovuojama.

* Pirmuoju kultūros namų meno vadovu buvo Rimantas Žižys, direktoriumi - Jonas Kaminskis. 1976 m. kultūros namuose jau veikė estradinis ansamblis, buvo suformuota kaimo kapela, vaikų ir moterų vokaliniai ansambliai. Taip pat buvo dalyvaujama agitbrigadose.

* 1980 m. meno vadovu dirbo Aloyzas Žilys. Nuo 1980 m. direktore dirbo Edriužytė Rūta. Pradėjo veikti suaugusiųjų dramos bei lėlių teatrai. 1984 m. kultūros namams vadovavo Vita Stonkutė, o nuo 1987 m. meno vadovu ir direktoriumi dirbo Alvydas Bružas.

* 1990 m. kultūros namams pradėjus vadovauti Editai Girčienei kultūrinis gyvenimas kaime virte virė. Buvo daugybė vakaronių, derliaus, šeimų šventės. Per mėnesį buvo suorganizuojama po 4-7 renginius.

* Po Atgimimo žmonės sureikšmino kitas vertybes ir pradėjo užmiršti kultūros namus. Iki pat 1996 m. Raguviškių kultūros namuose vyko tik jaunimo diskotekos ir keletas profesionalių atlikėjų koncertų.

* 1996 m. Raguviškių kultūros namų direktoriumi buvo priimtas vos 22-ejų Mindaugas Retkus. Iš naujo pradėta kurti kultūrą: pastatas buvo labai apleistas, reikėjo pradėti nuo tvarkos. Didelį indėlį į Raguviškių kultūros namus įnešė 1999 m. meno vadove pradėjusi dirbti Janina Kripienė, o nuo 2002–ųjų - Inga Kutelienė.

* Nuo 2006 iki 2009-ųjų kultūros filialui vadovavo Doloresa Petravičienė, po jos - Kristina Viršilaitė.

* Nuo 2009 m. į filialo vadovo pareigas grįžo Mindaugas Retkus.

* 2010-ųjų balandį sukurtas filmas apie Raguviškių kaimą.

• Rašyti komentarą (6)