|
|
|
Gaivina senovinio instrumento – dambrelio - tradiciją
Senovinio, tačiau užmiršto liaudies instrumento – dambrelio – skambėjimą atgaivinęs ukmergiškis dailininkas, poetas ir muzikantas 38-erių Egidijus Darulis, išgarsėjo TV laidoje „2 minutės šlovės“, tapęs šio talentų konkurso finalininku. Jis būna dažnas svečias ir Kretingoje, mat, du jo broliai – Evaldas bei Tadas - tarnauja Kretingos pranciškonų brolijoje.
Gyvu dambrelio skambesiu Egidijus jau nesyk nudžiugino kretingiškius, - paskutinįsyk šią liepą jis surengė koncertą Šv.Pranciškaus onkologijos centro bendruomenei, iš visos Lietuvos susirinkusiai į stovyklą Cigonalių kaime. Gerokai prieš koncertą, tvarkydamas meškerę žvejybai, jis sutiko pabendrauti su „Pajūrio naujienomis“: papasakoti apie dambrelio istoriją, grojimo juo subtilybes ir atsiverti, kaip pats „atrado“ šį instrumentą. Groti išmoko savarankiškai
Nors E.Darulis dambreliu groja vos dvejus metus - ir tikino savo grojimu nepretenduojąs į profesionalius muzikantus, nes visiškai nepažįstąs natų, - tačiau jis jau keliskart dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose: kitą savaitę ketina išvykti į festivalį Vengrijoje. Su savo bendraminčiais jis susibūrė į grupę „Dambras“ ir jau spėjo išleisti kompaktinį diską „Lietaus lašai“. Pernai Zarasuose įvykusiame tarptautiniame festivalyje Egidijus buvo paskelbtas „Metų atradimu“. „Atlikau savo paties sukurtą melodiją „Lietaus lašai“. Įsivaizduokit, pradedu groti: dangus apniuko, staiga sutemo ir į žemę ėmė dunksėti lietaus lašai. Baigiant groti, lietus ir vėjas nurimo. Žiūrovai nuščiuvo - šamanas, sakė jie, gebąs savo muzikai pajungti ir gamtą“, - juokaudamas prisiminė muzikantas. Per TV šou „2 minutės šlovės“ Egidijus grojo dviem dambreliais išsyk, tačiau, nutrūkus vieno jų liežuvėliui, kūrinį teko atlikti vienu dambreliu. Šią netikėtą užduotį jis įveikė bei finale pelnė ir komisijos pirmininko Algio Ramanausko-Greitai simpatijų prizą. „Mano tikslas einant į šou buvo atgaivinti ir išpopuliarinti šį primirštą, bet labai savitą muzikos instrumentą, kad nenunyktų paslaptinga jo muzika“, - tikino Egidijus. Pats būdamas savamokslis, groti šiuo instrumentu jis išmokė ir savo šeimą – žmoną Kristiną, sūnų Jeronimą, dukteris Agotą, Uršulę bei brolį Evaldą. „Pirmąjį dambrelį per gimtadienį man padovanojo brolis Tadas, ir jau tą pat vakarą išbandžiau jį. Pavyko - kažkada studentaudamas dambreliu buvau bandęs groti. Taip pats užsidegiau dambreliu, dar ir kitus uždegiau. Turėjau ir būrelį vaikų, kuriuos išmokiau groti šiuo instrumentu“, - teigė Ukmergės kultūros centre dailininku dirbantis E.Darulis. Renka dambrelių kolekciją
Dambreliai taip „apžavėję“ Egidijų, kad jis galėtų valandų valandas pasakoti apie juos ir tuo pat metu pademonstruoti, kaip kiekvienu išgauti kuo įdomesnį garsą, melodiją. To jis pamoko ir smalsuolius. Draugai, sugrįžtantys iš tolimų kraštų, lauktuvių jam veža irgi dambrelius, nes Egidijus renka jų kolekciją. Dambrelis iš Japonijos, Nepalo, JAV, Kirgizijos, Altajaus, Vietnamo, Ukrainos, - savo eksponatus vardijo muzikantas. Kai kurie dambreliai kainuoja nuo 500 Lt iki 1 tūkst. Lt. Tačiau jam ypač įdomus tas, kurį draugas už 5 Lt nupirko sendaikčių turguje: šis – masyvus, archaiškas, kalvio darbo ir groti juo – gana sudėtinga.
Šiuo metu jis turi 54 dambrelius, 5 iš jų pasigamino pats. Anot E.Darulio, vienas pirmųjų dambrelius Lietuvoje prikėlė juos gaminti pradėjęs Albertas Bertašius. Su šiuo žmogumi – meistru ir muzikantu – E.Darulį sieja glaudi bendrystė. Atkeliavo iš Azijos
„Nors šiandien įsigalėjo stereotipai, kad dambrelis yra čiukčių muzikos instrumentas, tačiau jis yra daugelio tautų nacionalinis išradimas. Jis yra tiek paprastas, kad jį susikurti galėjo ir atskiros tautos: kas gi iš mūsų vaikystėje nebandė groti liniuote, prispaudę ją prie mokyklinio suolo? Šiandien be jo neįsivaizduojamos Kirgizijos, Austrijos ir Vengrijos nacionalinės šventės, jis – šių tautų pasididžiavimas, kaip Lietuvoje – kanklės ar skrabalai“, - kalbėjo E.Darulis. Prosovietinės Altajaus tautos, jakutai, čiuviai šimtmečiais išsaugojo dambrelių tradiciją, - ji nebuvo nutrūkusi nė sovietmečiu, - tvirtino muzikantas. - Teko girdėti istorijų, kad jauni tų tautų vyrai ir sovietinėje armijoje išsitraukdavo dambrelius, jais protarpiais suviauksėdavo, kad taip prisimintų savo gimtinę. Pas juos dambreliu grojama apeiginė muzika“. Dambreliu, Egidijaus žodžiais, galima išgauti ir labai sudėtingas melodijas: austrų kompozitorius Albrechtas Bergeris yra parašęs tris simfonijas styginiams instrumentams su dambreliu.
Dambrelis – nesudėtingas muzikos instrumentas: jį sudaro rėmas ir prie jo pritvirtinta metalinė plokštelė – liežuvėlis, kuriuo išgaunamas garsas. Grojant dambrelis priglaudžiamas prie dantų, o jo liežuvėlis virpinamas pirštais. Liežuvėlis tik rezonuoja garsą, - įvairių atspalvių jam suteikia kvėpavimas, garsų tarimas, gebėjimas valdyti gomurį.
Faktai
Dambrelis, dambras, bandurka, šeivelė, bimba, kanklikė – tokia šio primityvaus, tūkstantmečiais savo kilmę skaičiuojančio burnos instrumento pavadinimų įvairovė. Per istoriją dambrelis - mažiausiai tepakitęs muzikos instrumentas. Kinijoje buvo atrastas III a. prieš Kristų piešinys, kuriame vaizduojamas dambreliu grojantis vyras. Manoma, kad į Lietuvą dambrelis XIII a. atkeliavo iš Azijos, jį atgabeno totoriai. Seniausias dambrelis Lietuvoje buvo rastas Trakų pilyje. Dambrelį savo poemoje „Metai“ mini ir Kristijonas Donelaitis.
|
|
