Papuošalai – „įkrauti“ idėjomis ir polėkiu

„Mano papuošalų nenešiotų kukli moteris,- įsitikinusi 26 metų Goda Stasiūnaitytė, jau ketverius metus kurianti išskirtinius papuošalus: auskarus, smeiges, seges, pakabučius. – Keisti tie mano darbai. Žmogus savo apranga, papuošalais aplinkiniams siunčia pranešimą. Mano kurti papuošalai ko gero praneša apie žmogų „su polėkiu“.

Laisvalaikiu kurti papuošalus pamėgusiai Godai Stasiūnaitytei įdomus pats darbo procesas, kai ji nevaržoma taisyklių gali derinti skirtingas faktūras ir techniką, įkūnyti netikėtą idėją.

G. Stasiūnaitytės papuošalų nuobodžiais ar kažkur matytais niekaip nepavadinsi – ryškios spalvos ir jų deriniai, įdomios asimetriškos formos ir tarpusavyje derinamos kelios technikos – tapybos piešinį paįvairina persipinantys raišteliai ir jų mazgai, karoliukai, kristalai, stikliukai.

„Norisi, kad darbas būtų maksimaliai originalus“,- kodėl netgi vienos poros auskarai būna skirtingi, paaiškino G. Stasiūnaitytė. Kiekvienas naujas papuošalas – tai tarsi nauja istorija, todėl kūrėja laikosi nuostatos neatkartoti jau naudotų motyvų, raštų, formų.

„Ne visada papuošalai pavyksta – turiu ir tokių, kurių niekam nerodau. Gal juos sukūriau netinkamos nuotaikos, kad jie nemieli. Tikiu, kad daiktuose lieka žmogaus energetika. Į savo darbus blogų minčių neįdedu. Tokių darbų niekas ir nenorėtų nešioti“,- šypsojosi G. Stasiūnaitytė, kuriai svarbiausia, kad kiekviename kūrinyje būtų užkoduota kokia nors idėja. Pasidžiaugusi pačiu kūrybos procesu, mergina tikino su savo sukurtais gražumynais atsisveikinanti nesunkiai – malonu, kad jie puošia ir džiugina kitus žmones, įdomu, kaip jie „suskamba“ prie skirtingos veido formos ar aprangos stiliaus.

Frezija

Iš Kretingos kilusi G. Stasiūnaitytė jau keletą metų gyvena uostamiestyje – čia ji baigė Vilniaus dailės akademijos Vizualiojo dizaino katedros studijas ir šiemet įgijo magistro diplomą.

„Pabaigus mokslus atsirado daugiau laisvo laiko, todėl dabar prie papuošalų prisėdu kasdien. Bet juos kuriu tik tada, kai aplanko įkvėpimas. Kitaip tai taptų nuobodžiu darbu ir neliktų malonumo improvizuoti“,- sakė G.Stasiūnaitytė.

Prieš pusmetį ji ryžosi savo pomėgį pristatyti viešai – savo darbus pavadinusi „Goda Sign“ prekiniu ženklu, ji socialiniame tinklapyje „Facebook“ sukūrė profilį. Todėl dabar jos kūrybą mato ir vertina ne tik artimi bičiuliai, bet ir kur kas platesnis gerbėjų ratas. G.Stasiūnaitytė neslepia, kad tokia visuomenės reakcija – jai maloni ir netikėta, juk ji gaminti papuošalus pradėjo vedama moteriškos pagundos pasipuošti išskirtiniais papuošalais. Dabar G.Stasiūnaitytė jau gali išskirti dvi papuošalų gamybos linijas – vieni jų tarsi miniatiūriniai paveikslai, ištapyti akrilu, kiti – tekstilės gaminiai, kur derinamos skirtingos medžiagos ir pluoštai.

„Pasvajoju, kad būtų malonu sukurti papuošalus rūbų dizainerio kolekcijai ar dirbti teatre, tačiau kol kas tai tėra man malonus laisvalaikio užsiėmimas. Galima sakyti, kad gyvenu etapais – iš pradžių labiau mane traukdavo tapyba, vėliau – architektūra, interjero dizainas. Dabar mano darbo sritis – logotipų ir reklamos dizainas. Tačiau vis dažniau susimąstau, gal būtų įdomu save išbandyti ir kuriant kostiumų dizainą“,- pasakojo G.Stasiūnaitytė.

Dar besimokydama mokykloje spontaniškai apsisprendusi savo gyvenimą sieti su menu G.Stasiūnaitytė baigė Kretingos meno mokyklą, lankė privačias dailės pamokas, tačiau savo gyvenimo su „grynuoju“ menu nesieja. „Nevadinu savęs menininke. Esu racionalus žmogus. Man reikalinga žemė po kojomis“,- sakė G.Stasiūnaitytė.

• Rašyti komentarą (2)