|
|
|
Įpiltiškių ūkyje - ilgaausiai iš Čekijos
Jau 14 metų Senojoje Įpiltyje triušius auginanti ūkininkė Sigita Kniškienė tvirtino, jog šioms Kalėdoms ilgaūsiai jos fermoje jau iš anksto užsakyti ir suskaičiuoti. Tokį triušienos populiarumą ji sieja ir su artėjančiais 2011–aisiais, kurie pagal rytiečių kalendorių yra Kiškio metai. Ūkininkė tikisi, jog ateinantys metai bus įdomūs ir jai pačiai, nes ji įsigijo Lietuvoje dar visiškai naujos veislės triušių. Gražuoliai su auskarais Prieš mėnesį S.Kniškienė nusipirko vienuolika „Hyla Parent“ veislės triušių – 10 patelių ir 1 patiną, išvestų genetikos centre Čekijoje. Sniego baltumo ilgaausiai smalsiai šniukštinėjo nosimis ir demonstravo savo išskirtinumą – įsagus ausyse. „Pirmąkart matau auskarotus triušius, - pas mus tokio reikalavimo kol kas nėra. Lietuvoje įprastai ženklinamos tik galvijų bandos“, - stebėjosi S. Kniškienės ūkį vizitavusi gyvūnų gerovės specialistė, Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja inspektorė Dalia Baužienė. Be įsagų, pasirodo, triušų neleidžiama įvežti iš ES šalių. S.Kniškienės žiniomis, į Lietuvą iš viso buvo atgabenta 30 „Hyla Parent“ veislinių triušių, - trečdalis pateko į jos fermą. Naujosios veislės triušių pranašumas prieš kitų dviejų įpiltiškės ūkyje įveistų – Kalifornijos ir Zelandijos – veislių yra greitesnis brendimas ir augimas: ligi 3 kg gyvo svorio šie užauga per 2,5 mėn., o įprastiniai – per 4 mėn. „Hyla Parent“ veislės triušius kergti galima nuo 4 mėn., o įprastinius – nuo 7 mėn. Šiuo metu 5 mėn. amžiaus gražuoliai iš Čekijos baigia praeiti karantino bei adaptacijos naujoje vietoje periodą, ir šeimininkė juos jau rengiasi kergti. Dauginasi kaip triušiai“ S.Kniškienės ūkyje – 200 triušių galvų. Ji mano, jog čekiškų triušių prieauglis jos dabar turimą bandą atnaujins bent 5 metams į priekį. „Maišysiu juos su savo veislėmis. Mišrūnai yra gerokai atsparesni už grynaveislius triušius“, - tvirtino ūkininkė. Anot jos, šiandien Lietuvoje trūksta reproduktorių, kurie reikalingi tam, kad sustiprėtų bandos. Patinai tarnauja iki 2-3 metų. „Lietuvoje triušių veislės – persipynę, vyrauja kraujomaiša. Nebežinome, net iš ko benusipirkti negiminingą patiną“, - atviravo triušių augintoja. Giminingų triušių augimas sulėtėja apie 1 mėn. Gyvūnai yra lepesni, neatsparūs ligoms. Kraujomaišos problema iškyla todėl, kad nė vienas kitas gyvūnas, kurio mėsa – valgoma, nesidaugina taip greit, kaip triušiai. Triušio patelė per metus gali atsivesti 5-7 vadas, kiekvienoje jų po 8–14 triušiukų, arba nuo 40 iki 100 triušiukų. Triušio patelės nėštumas trunka 1 mėn. Be to, triušio patelė, atsivedusi vaikų, jau antrą dieną gali prisiimti patiną ir vėl apsivaisinti. „Tuo pat metu ji gali ir penėti vieną vadą, ir lauktis kitos. Ne veltui atsirado ir posakis – dauginasi kaip triušiai. Bet mes taip nedarome - patelė labai nusialintų. Kergiant patelė atnešama į patino narvą, - kalbėjo S.Kniškienė. Ji aprodė ką tik pasaulį išvydusių ir į pūkus įsiraizgiusių mažylių lizdą. - Žiūrėkit, koks šio gyvūno gudrumas: prieš atsivesdama mažylius, motina nusipeša pūkus nuo papilvės, kad šie lengviau surastų jos spenius. Triušiukai atanka po 10 dienų, nuo motinos juos atskiriame 1,5 mėn. amžiaus“. Prie kiekvieno narvo ūkininkė prikabina lentelę, kurioje – visas gyvūno genetinis aprašas: kas jo seneliai, tėvai, kada ir su kuo kergti. Stresui pašalinti – rami muzika S.Kniškienės fermoje - atviri gardai, kuriuose įrengtos girdyklos su čiulptuvais. „Triušiai yra labai smalsūs gyvūnai. Iš pradžių atrodė, kad nemokės čiulpti. Bet jie intuityviai surado, kur – vanduo, ir išsyk puolė gerti“, - triušių gyvenimo įdomybes atskleidė ūkininkė. Įrengti fermose atvirus gardus, pasak D.Baužienės, yra būtina dėl gyvūnų gerovės, kad jie liestųsi, laižytų vienas kitą. „Vienatvė netgi gyvūnams kenksminga, o ką bekalbėti apie žmones“, - santūriai pajuokavo ji. Tam, kad girdėdami žmonių balsus triušiai nepatirtų streso, fermoje sklinda rami muzika. Antraip adrenalinas iš stresuojančio gyvūno mėsos patektų ir žmogui. Ilgainiui triušiai pripranta prie garsų ir prisitaiko prie aplinkos. Vienas suaugęs triušis per dieną suėda 100-150 g kombinuotųjų pašarų ir gniūžtę šieno. „Triušiai yra smaguriai, jie labai mėgsta graužti šakeles: žiemą duodame eglišakių, bet eina iš proto dėl obels. Juk – zuikio giminė“, - juokavo fermos šeimininkė. Kailiukus sunaikina 52-jų S.Kniškienė pagal specialybę – veterinarijos gydytoja. Todėl ji pati ir vakcinuoja triušius: šie gyvūnai skiepijami nuo triušių maro ir miksomatozės – ūmios virusinės ligos. Ūkyje veikia skerdykla: moteris pati muša gyvūnus, nudiria jų kailius. Jai talkina vyras Virgilijus, o šerti gyvūnėlius ji jau patiki ir itin atsakingai savo pareigą atliekančiam 8-mečiui sūnui Šarūnui. Mėsą ūkininkė parduoda stambiam prekybos centrui, dalį išsiveža nuolatiniai klientai. O kailiai, anot ūkininkės, šiandien - beverčiai, jie iškeliauja į utilizacijos įmonę. „Gaila gero produkto, bet niekas šiandien kailių nebeperka – pilni turgūs kiniškų triušių kailinių po 180 Lt“, - sakė moteris. Kiekvieną triušį bent akimis kasdien nuglostanti, pažįstanti kiekvieno nuotaikas, S.Kniškienė stengiasi emociškai nesusisaistyti su šiais nuostabaus grožio gyvūnais. „Tačiau per būrį nori - nenori atsiranda mylimų. Anksčiau ir vardus patelėms parinkdavau, o vyras prieš mušimą visą naktį nemiegodavo“, - atviravo ji. Patys sakė valgantys tą pačią mėsą, kurią siūlo pirkėjams. „Septynias dienas prieš skerdimą triušius šeriame tik grūdais, kad išsivalytų organizmas, - tikino S.Kniškienė. – Kartais žmonės pageidauja ekologiškai – burokais ir grūdais - užaugintų gyvūnų. Kiek sveikesnė yra tokia mėsa, nežinau, tačiau taip maitinami triušiai auga 1 mėn. ilgiau, o jų mėsa būna kietesnė“. Šiemet Kretingos rajone registruotos tik 2 triušių bandos: be Sigitos Kniškienės, dar - Vaido Purmalio, kuriose auginama 900 triušių. Iš viso Lietuvoje registruotos 485 bandos.
|
|
