|
|
|
Gyvenimas strese yra nevaldomas
Keturiose Kretingos rajono mokyklose - Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos gimnazijose bei Kūlupėnų ir Simono Daukanto pagrindinėse mokyklose – viešėjęs garsus Lietuvos vaikų psichologas Evaldas Karmaza, dirbantis prieš 2 metus įkurtame Psichodramos ir ekspresyviosios terapijos institute, mokė mokinius, kaip atpažinti stresą ir suvaldyti pyktį.
„Apsipykai su draugu - kitądien vaizduoji, kad jo nepažįsti. Eini per perėją - pro šalį pralekia mašina ir vos nekliudo tavęs. Atrodo, nieko neatsitiko, o įtampa – didžiulė. Pamačius mokykloje itin nemėgstamą mokytoją, užverda įtūžis ar, atvirkščiai, - norisi slėptis. Namuose tėvas girtuokliauja, nuolat trūksta pinigų. O ką jau bekalbėti, jeigu buvo patirta prievarta. Visa tai ir yra vadinama stresu“, - kalbėjo E.Karmaza. Stresas – nuolatinis žmonių palydovas, jo niekaip neišvengsi. Aplink mus ir mumyse vyksta įvairiausi procesai, todėl atpažinti stresą ir mokytis jį suvaldyti, anot psichologo, yra būtina - gyvenimas strese tampa nevaldomas. Patiriant stresą, organizme įvyksta pokyčiai: padažnėja širdies plakimas, pakyla kraujospūdis, gali trūkti oro, atsirasti nuovargis, pakilti skrandžio rūgštingumas, atsirasti galvos skausmas, kauptis dujos, mausti raumenis, sutrikti atmintis, pradėti krėsti drebulys. Mokykloje dažniausiai patiriamos dvi streso formos: atsakinėjant prieš klasę ir egzaminų metu. Neįveikus streso, žmogus gali „pasprogdinti“ save iš vidaus – jo elgesys tampa neprognozuojamas. „Pirmiausia reikėtų susirasti ir turėti vietą, kur yra labai gera, - fotelyje, vonioje, sode, prie kompiuterio – ir stengtis ten būti kuo ilgiau, kol atlėgsta minėti požymiai. Netgi mokykloje reikia turėti tokią pamėgtą vietą, - tvirtino E.Karmaza ir paprašė, kad mokiniai jam patartų. – Tarkim, šioje mokykloje aš esu naujokas. Atėjau į devintą klasę, todėl patarkite man, kaip elgtis, kur galiu pailsėti, kai sunervina mokiniai ar mokytojai“. Mokiniai apipylė jį patarimais: geriausia nueiti valgyklą pavalgyti, išeiti pasivaikščioti, pasijuokti, pasiklausyti mėgstamos muzikos per ausinukus, netgi – parūkyti. Ir kone vieningai tvirtino, jog pati geriausia vieta pailsėti per pertraukas yra valgykla. Stresas, anot E.Karmazos, nėra vien įtampa dėl tarpusavio santykių. Stresinė aplinka tiesiog supa mus. Dar yra informacinis stresas: gyvename tokioje visuomenėje, kur informacijos kiekis – milžiniškas ir jo nebeįmanoma aprėpti, žinių krūvis mokykloje – didžiulis. Fizinį stresą sukelia skausmas ir ligos. Atsakomybės stresas – kada žinai, jog privalu padaryti kažkokius darbus, tačiau nebesuspėjama. Laiko stresas patiriamas tada, kai nemokama protingai paskirstyti savo laiko, nors visiems jo yra duota vienodai – 24 val. per parą. Socialinį stresą sukelia situacija, kada pavargstama nuo gausybės žmonių arba atvirkščiai – nuo vienatvės. Kvėpavimai, masažas, meditacijos – veiksmingos priemonės stresui įveikti. „Neįmanoma per kelias valandas išmokyti vaiko, kaip konkrečiai jam įveikti stresą. Tačiau, jeigu mokinys bent jau žinos, kas yra stresas ir mokės jį atpažinti, tai jau mažas psichologo žingsnis, mokyklose skleidžiant savęs pažinimo žinias“, - įsitikinęs E.Karmaza. Pasiremdamas tyrimais, E.Karmaza išvardijo 18 iš 2 tūkst. profesijų, sukeliančių didžiausią įtempą 1 - kalėjimo prižiūrėtojas, 2 - policijos pareigūnas, 3 - socialinis darbuotojas, 4 - mokytojas, 5 - greitosios pagalbos darbuotojas, 6 - slaugė, 7 - medikai, 8 - gaisrininkas, 9 - šachtininkas, 10 - karininkas, 11 - statybininkas, 12 - vadybininkas, 13 - aktorius, 14 - žurnalistas, 15 - režisierius, 16 - profesionalus sportininkas, 17 - viešbučio administratorius, 18 - autobuso vairuotojas.
|
|
