Šautuvai – europietiški, mąstymas – sovietinis

Stingant maisto miškų tankmėse, stirnų būriai traukia į palaukes, kur įsigudrino iš po sniego atsikasti žiemkenčių želmenų.

Ankstyva šiųmetinė žiema į miškus jau veja baltąjį badą. Sunerimęs, kad vangiai tesirūpinama žvėrimis, rajono tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Povilas Turauskis, į posėdį pakvietęs miškininkus ir gamtosaugininkus, pasiūlė kontroliuoti, kad Kretingos rajono medžiotojai šertų savų miškų žvėris.

Pavojus – po atlydžio

„Vieni būreliai rūpinasi žvėrimis, kiti – ne. Juk miško žvėrys yra bendri: šiandien - mano, rytoj – tavo. Stirnų šiemet – itin daug, ligi Naujųjų metų nespėjame sumedžioti jų tiek, kiek leidžiama. Nejaugi norime, kad pavasarį miškai būtų nukloti stirnų lavonais“, - nuogąstavo P.Turauskis.

Anot jo, lesyklomis kurapkoms bei kitiems stambiems paukščiams galėtų pasirūpinti ir ūkininkai bei mokiniai. Didžiulė Kretingos muziejaus parko teritorija, bet lesyklų nesimato.

Pastarąjį dešimtmetį pajūryje beveik nebuvo sniego, pernai užšalo tik prieš Naujuosius metus, o šiemet žemę sniego patalas padengė jau lapkričio pabaigoje. Tačiau ne sniegas miško žvėrims yra didžiausias pavojus, o atlydys, po kurio sniegas pasidengia sukietėjusia ledo pluta.

Pro ją ir maisto susirasti sunku, tačiau yra didelė tikimybė, kad ant plutos miegodami elniniai žvėrys susirgs plaučių uždegimu.

„Kol kas tokio pavojaus nėra: stirnos tankynėse tarp pusnių susiranda guolius, o kirtavietėse – ėdalo. Žiemą miškuose gaminame apie 40 proc. produkcijos, elniniai žvėrys maitinasi drebulių žieve, - kalbėjo Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas. – Sniegas sukelia problemų šernams, jaunikliai šios žiemos gali ir neatlaikyti“.

A.Baranauskas tikino, jog urėdija pravalo kelius į šėryklas, tačiau, anot jo, gamtosaugininkai turėtų daugiau įtakos turėti medžiotojams, kad šie pasirūpintų žvėrimis savo medžioklės plotuose.

Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Ričardas Kašėta atsikirto: „Kur parašyta, kad medžiotojams privalu šerti miško žvėris. Kodekse nurodyta – prižiūrėti, globoti, tačiau nėra įvardinta – šerti. Keliai užpustyti: medžiotojai nei medžioti, nei šerti bevažiuoja. Kaip priversi žmones klampoti po sniegynus?“

Medžiotojams reikia „muštro“?

Tam, kad paragintų visuomenę rūpintis miško fauna, o medžiotojus įpareigotų sistemingai šerti žvėris, P.Turauskis pasiūlė parengti mero potvarkį. Remiantis juo būtų sudaryta komisija, kontroliuojanti medžiotojų būrelius. Vicemerę Jolitą Vaickienę papiktino šis pasiūlymas: „Nesuprantu: medžiotojai – gamtos ir žvėrių mylėtojai, o juos reikia gąsdinti mero potvarkiu?“.

Medžiotojų klubai ir būreliai yra visuomeninės organizacijos. Kretingos rajone yra 13 medžioklės plotų, tarp jų – 1 – komercinės medžioklės. Veikia 13 klubų ir būrelių, kurie vienija per 500 medžiotojų. Didžiausias pagal medžiotojų skaičių yra „Minijos“ būrelis, vienijantis apie 60 narių, stambiausią - 15 tūkst. ha - plotą valdo „Šilo rago“ būrelis.

„Deja, šiandien mūsų medžiotojų šautuvai – jau europiniai, bet mąstymas išliko sovietinis“, - pastebėjo A.Baranauskas.

Praėjusį penktadienį su lauktuvėmis pas miško gyventojus išsirengė „Minijos“ būrelio medžiotojai.

„Šiai minčiai pritariu 200 procentų“, - „Pajūrio naujienoms“ tvirtino už gamtosaugą atsakingas Kretingos rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius, įpareigotas parengti potvarkį. R.Jocių kretingiškiai medžiotojai išsirinko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus pirmininku.

Medžioklė – vienas iš seniausių žmonijos užsiėmimų, iš gyvybiškai svarbaus poreikio tapęs tik pomėgiu ir aktyviu laisvalaikio praleidimo būdu. „Šiandien gamta – išbalansuota, ir pati nebesusitvarko. Medžiotojų tikslas nėra nušauti gyvūną, o - taisyklingai medžioti, kad būtų reguliuojamos populiacijos. Ir pats medžioklės procesas grindžiamas humanizmo principu – nešauti stipraus, reproduktyvaus žvėries, o - silpnesnius ir paliegusius“, - tikino R.Jocius.

Anot jo, stojant į medžiotojų gretas, yra griežtas reglamentas: asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos – negali būti teistas, kelissyk baustas už Kelių eismo taisyklių ar viešosios tvarkos pažeidimus. Asmuo turi išklausyti parengiamųjų kursų programą. „Žinių būsimieji medžiotojai gauna pakankamai, bet jos, matyt, nepaliečia jų sąmonės“, - samprotavo medžiotojų vadovas.

Šiuo metu Kretingos rajono miškuose yra: briedžių – 97, tauriųjų elnių – 168, stirnų – 1 tūkst. 814, šernų – 927, bebrų - 349.

2010-2011 m. medžioklės sezono limitas: tauriųjų elnių – 11, stirnų – 410. Buvo sumedžiota: tauriųjų elnių – 3, stirnų – 363, šernų – 612, bebrų - 210. Ateinantį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti: tauriųjų elnių – 16, stirnų – 411.

• Rašyti komentarą (38)