Švietimo ministro ultimatumas: arba 21 mokinys XI klasėje, arba variantas B (29 komentarai)

Jei mazai mokiniu ,tai kokia cia mokykla ... Jei per keleta metu kazkur dingo milijonas gyventoju -tai kokia cia valstybe ?

Turi pripažinti, kad artėja Salantų gimnazijos eros pabaiga. Liks 10 klasių, jei ne šiais, tai kitais metais.Vyksta vidinė migracija, gimstatumas mažėja.
Neliūdėkite, jūs nesate vieninteliai tokioje situacijoje.
Reikia pasidžiaugti Lapyno kvartalo mokyklos pastangomis ir pokyčiais, gal tai būsima trečioji 12 klasių mokykla Kretingos mieste, žinant, kad Vydmantų gimnazijai taip pat reikės susimažinti iki 10 klasių, S.Dakanto mokykla taps alternatyva tarp Kretingos ir Palangos.

Rajone nėra darbo.Jaunimas išvyksta ten kur gali dirbti ir realizuoti save.Pramonės įmonių nereikia, tai ko dabar aimanuojat,kad nėra mokinių klasėse. Kurorte tik poilsiaujama,o gyvenimas vyksta kitur.

Ministras tikrai taip kalbėjo ar čia žurnalistai prikūrė?

„Ne apie jūsų mokyklas susirinkom diskutuoti“, – vos prakalbusią, kad dėl reformos ties išlikimo riba atsidūrė ir trys Telšių rajono gimnazijos, Tryškių „Lazdynų Pelėdos“ gimnazijos tarybos pirmininkę Jurgitą Žabaliūnaitę ministras nutildė, o iš Skuodo Savivaldybės atstovo atsisakė priimti popieriaus lapuose surašytus konkrečius klausimus, į kuriuos žmonės norėtų gauti atsakymus. „Užteks, kad atsiųsit elektroniniu būdu. Reikia taupyti popierių, saugoti medžius“, – akibrokšto nustebintam skuodiškiui paaiškino ministras.

Šv.m. Jakštas, nors lygu būtų žemaitis iš Plungės, svaidosi ultimatumais kaip gubernatorius M. Muravjov-korikas, taip pat slopinęs lietuvių kalbą, pasidarbavęs Vilniaus Universitetą UŽDARANT, ir kurio garbei Mažeikiai 1899 m. buvo pavadinti "Muravjov". Nors pagrindinė tautinė mažuma Lietuvoje yra Žemaičiai (nuo seniausių laikų), Jakštas
kitoje Lietuvos pusėje labiau rūpinasi fiktyviomis neva "tautinėmis mažumomis" (daugiskaita!), o iš tiesų kartu su dvarponių palikuoniais Vilniaus ir Šaltininkų (dzūkiškai Šalčininkų, koloradiškai "solerlečkino") kumečių dirbtiniu lenkinimu.

Mokiniams būtų tik geriau pokyčiai. Gimnazijos besivaikymas nuolatinių reitingų, kad mes - ,,geriausi moksle", nepaisant mokinių psichologinės gerovės, yra žingsnis atgal nuo dabartinės inkliuzijos aktualijų: orientavimosi į patį mokinį ir jo gerovės užtikrinimą.

Valdžia valstybę alkoholiu naikina taip, kad tapome senstančia ir nykstančia tauta net Taikos metu, bet Lietuva laikosi.

Kažkaip įdomiai nuskambėjo,anot ministro, kad meras prie uždarų durų kalba vienaip, o bendruomenei kitaip...

o kur tie Salantai randasi, įmeskit koordinates, please.

Mokyklų nebereikia.. reikia tik gyvos mėsos dirbti chemikalkėje..

Salantai – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Salantų seniūnija, yra Imbarės seniūnijos administracinis centras. Stovi Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), veikia pašto skyrius (LT-97035), policijos nuovada, pirminės sveiktos priežiūros centras, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, gimnazija, vaikų darželis, kultūros centras, Salantų regioninio parko direkcija, 2 vaistinės, 2 degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, šeimyninis restoranas, keletas smulkių individualių įmonių. Įkurtas Salantų miesto parkas.

Žymūs žmonės
redaguoti
Gimė:

rabinas Zundel Salant (1786–1866)
žydų rašytojas ir vertėjas Mordechajus Aronas Gincburgas (1795–1846)
rabinas Naftali Amsterdam (1832–1916)
matematikas Yom Tov Lipman Lipkin (1846–1876)
JAV lietuvių kultūros veikėjas, literatas Jonas Barkus (1885–1973)
Lietuvos žydų kilmės JAV žurnalistas William Leonard Laurence (1888–1977)
kalbininkas Vytautas Pranciškus Būda (1928–2007)
tautodailininkas, medžio skulptorius Anicetas Puškorius (1911–1994)
dainininkė Stanislava Rapalienė (g. 1922)
Lietuvos biologas ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras Pranas Mierauskas (g. 1957)
Gyveno:

rabinas Izraelis Salanteris (1823–1842)
knygnešys, lietuviškų kalendorių leidėjas Aleksandras Bendikas (1867–1939)
1831 m. sukilėlių kapitonas, pedagogas Simonas Borisevičius (iki 1831 m.)
dailininkas grafikas, švietėjas, kunigas Stanislovas Čerskis (1807–1811, 1825–1831 m.)
kultūros veikėjas, kraštotyrininkas Aleksas Gapanavičius (1950–1998)
tautodailininkas Petras Kalenda (1939–1986)
1831 m. sukilėlių kariuomenės kapelionas kunigas Tadas Lukoševičius (iki 1831 m.)
pedagogas, muzikantas, Rietavo orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1909–1927)
bažnyčios ir visuomenės veikėjas, pedagogas, prelatas Antanas Simaitis (1941–1959)
bažnyčios ir visuomenės veikėjas, uždraustos lietuviškos spaudos bendradarbis, knygų leidėjas, prelatas Pranas Urbonavičius (1905–1926, 1940–1941)
visuomenės veikėjas, ūkininkas, šaulys savanoris, būrio vadas, Vyčio ordino kavalierius Antanas Ereminas (1923–1944)
Lietuvos fizikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys akademikas Arvaidas Galdikas (1970–1981

1630 m. prie Salantų bažnyčios veikė parapijinė mokykla. 1801 m. parapijinėje mokykloje mokėsi 14 mokinių, 1811 m. - 77 mokiniai. Žinoma, kad 1831 m. Salantų parapijinėje mokykloje dirbo mokytojas Simonas Borisevičius. 1863-1905 m. Salantuose veikė rusiškoji valdiška pradinė mokykla, bet dauguma vaikų rašyti ir skaityti lietuviškai mokėsi slapčia, daraktorinėse mokyklose. Lietuviška pradinė mokykla atgimė 1905 m. Šalia pradinės mokyklos veikė prelato Pranciškaus Urbonavičiaus rūpesčiu įsteigta „Saulės“ draugijos mergaičių pradinė mokykla. Tarpukariu Salantų valsčiuje veikė 9 pradžios mokyklos. Dvi iš jų buvo Salantuose. Vienoje mokėsi lietuviai, kitoje - žydai. 1942 m. rugsėjo 1 d. Salantuose įsteigtas Skuodo gimnazijos skyrius. 1943 m. rugsėjo 1 d. skyrius tampa savarankiška Salantų gimnazija. Pirmasis gimnazijos direktorius - Ignas Serapinas. 1961 m. spalio 10 d. iš po visą miestelį išsibarsčiusių pastatų mokykla persikelia į naują tipinį 880 vietų pastatą. 1983 m. pastatytas 400 vietų pastatas pradinėms klasėms su valgykla ir sporto sale. Vidurinės mokyklos pastate buvo įsikūrusi Salantų meno mokykla. 2006 m. liepos 27 d. atkurta Salantų gimnazija.

Rėitavėške sava svajuonė įkūnėjė,vo Salontėškems iki daba net.Vo bova mėslė api savivalda.

Svetima geda skaityt apie toki mera apima. Be tik seimo nariai bet jau ir ministrai atvirai ir viesai vadina melagiu.
Kam tuomet ir kviestis jei meluot galvoja bus paprasta. Totalus suvartymas ir dar vienas zenklas kad kretinga su tokiu meru taps lietuvos uzribiu

nesitikėjau tiek atsakymų, bet ačiū:)

o jei rimtai, tai kam žemaičių mužikams mokslas, kas tikrai nori mokytis, tegu pieškom, kaip Daukantas, į Vilnių gali keliauti, o likusiems užteks ir daraktotių mokyklos.

Apie kokias dar išimtis gali būti kalbama, jei aiškiai patvirtintas 21 mokinys. Čia jau ir taip yra išimtis. Dar būtų suprantama, kad kažkokia viena laida mokykloje yra mažesnė ir trūksta kokių 2-3 vaikų, bet paskui visur jų yra pakankama, tai gal ir būtų galima galvoti apie išimtis, bet dabar, kad ir kaip būtų gaila geros gimnazijos, bet ji yra mirštanti, žmonės nesikelia gyventi į kaimus - ir tai nėra nei Kretingos, nei Lietuvos problema. Tiesiog tokia besikeičiančių kartų ypatybė - jaunesni žmonės nori gyventi arčiau didesnių galimybių ir taip vyksta ir tikėtina ilgainiui vyks dar spačiau visame pasaulyje, tad dirbtinis gimnazijos išlaikymas yra niekas kitas tik visiškas pinigų švaistymas. Suprantama, kad liūdna ir skaudu, nes gimnazija stipri ir veikia daug metų, bet valstybės resursai nėra begaliniai.
Ypač dabar besikeičiant ugdymo turiniui, mokykloms modernėjant ir siūlant mokiniams daugiau galimybių - laikyti filosofijos, inžinerinių technologijų egzaminus ir pan., savaime suprantama, kad galimybės kiekviename miestelyje turėti po gimnaziją tiesiog nėra. Meras vietoje eilinio politikavimo geriau ieškotų būtų kaip užtikrinti patogų ir DAŽNĄ susisiekimą iš rajono gyvenviečių su miestu, kad mokiniai galėtų normaliu laiku atvykti į miestą, tęsti mokslus arba gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, sudalyvauti būreliuose, meno ar sporto mokyklų veiklose ir grįžti namo nelaukiant autobuso 2-3 valandas. Visos problemos yra išsprendžiamos. Galima pamokas miesto gimnazijose pradėti nuo 8.30 arba 9.00 val., kad mokiniams iš rajono gyvenviečių nereikėtų iš namų išvažiuoti itin ankstyvu laiku. Jei bus noro - visa ši situacija gerai ją išsprendus gali būti tikrai naudinga visiems, tačiau reikia nebijoti to pokyčio.

Skaityti gerus pastebėjimus. Dėl pamokų pradžios nuo 8:30 ar 9 val. Puiki mintis. Salantiškiams tikrai važiuot 20 km ir daugiau tikras košmaras.

Vis apie tuos 20 kilometrų kalbama, o apie tai, kad iki Mosėdžio gimnazijos nuo Salantų viso labo 12 kilometrų, meras labai patogiai nutyli. Jeigu jam rūpėtų moknių gerovė, o ne pataikavimas, tai susitartų su Skuodo savivaldybe, dėl pavežėjimo ir bendradarbiavimo ir problema išsispręstų. Juk į Salantus tai daugybė Kūlupėniškų yra ėję, kuriems ne ką mažiau iki Salantų gimnazijos.