Piešimas kretingiškei – tarsi malda

Kretingiškė kūrėja Giedrė Gagilaitė, išbandžiusi įvairius stilius, liko ištikima juodai baltai grafikai ir sakraliai tematikai.

Žvelgiant į kretingiškės profesionalios grafikės, dirbančios vienoje dizaino įmonių Klaipėdoje, 33-jų Giedrės Gagilaitės grafikos darbus, apima ramybės jausmas. Dauguma jos pieštuku štrichuotų darbų, kaip tikino autorė, atspindi jos pačios emocines būsenas ir yra inspiruoti tikėjimo tiesų, kuriomis ji gyvena.

„Esu tikinti ir praktikuojanti katalikė, visas mano gyvenimas iš to ir susideda. Todėl nenuostabu, kad ir piešiniuose, kuriems skiriu tik laisvalaikį, dominuoja sakralinė tematika“, – kalbėjo santūraus būdo G. Gagilaitė, kaip prasitarė, tapanti nuo vaikystės, tačiau savo darbų nemėgstanti viešinti, todėl apie parodas nė negalvojanti. Piešinių nekaupianti ir nesauganti, nes yra labai savikritiška ir savęs menininke neįvardina. O kaip išdrįso paviešinti darbus socialiniuose tinkluose, nė pati sau negalinti atsakyti. Gal, kaip teigiama Šventajame Rašte, užkasti šeimininko duotus talentus, yra tiesiog nuodėmė?

Juoda balta spalvomis Giedrė pasakoja ir apie savo vidines būsenas, tam tikras jausenas, kurios tarsi pačios nugula į popieriaus lapą per jos rankas, kaip mano, vedžiojamas iš aukščiau. Tokiais momentais piešimas jai tampa savotiška maldos forma. O rezultatas – bendrame piešinyje išryškėję sudėtų rankų, širdies motyvai, tampantys savitu kretingiškės kūrybos stiliumi.

„Vieni eskizai gimsta mano pačios galvoje, kiti atkeliauja iš atminties, treti tarsi patys prašosi perkeliami iš paveikslų, įžymių dailininkų drobių. Švysteli kažkokie jų fragmentai arba staigus minties blykstelėjimas“, – sakė kūrėja.

Piešiniais Giedrė perteikia ir savo vidines būsenas.

Ji ligi šiol prisimena ir savo pirmąjį darbą: vaikystėje būnant pas močiutę Stanislavą Asteikių kaime, matydavo ant sienos kabant masyvų religinį paveikslą, kokie tuomet įprastai puošdavo namus, ir jai užstrigo išraiškingas Jėzaus veidas. Pabandė jį nupiešti, namiškiai pagyrė, kad neblogai. Nuo to sykio, atviravo pašnekovė, ji ir „užsikabinusi“.

Giedrė yra baigusi dailės ir grafikos studijas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete, prieš dešimtmetį ėmėsi ir portretų. Tuo pat metu jos kūryboje atsirado ir japoniškas „anime“ stilius, arba animacija, – šis grafinės kūrybos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika persmelktas bendro japoniškos kultūros pajautimo.

Kretingoje gimusi augusi G. Gagilaitė yra aktyvi Kretingos katalikų parapijos bendruomenės narė, kaip ir jos mama Regina bei sesuo Silvija. Giedrei prieš kelerius metus buvo patikėta sukurti Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejaus proga išleistos knygos viršelį, o šiam artėjančiam savaitgaliui ji skuba sukurti kalėdinę prakartėlę bažnyčioje, kaip įprasta, prie Šv. Pranciškaus altoriaus.

Šiemet šv. Pranciškaus sumanyta pirmoji prakartėlė švenčia 800 metų jubiliejų. 1223 m. gruodžio 24 d. Grečio (Greccio) mieste, centrinėje Italijoje, Pranciškus Asyžietis sukūrė pirmąją gyvąją prakartėlę – Jėzaus gimimo sceną su gyvais gyvūnais. Šį įkvėpimą Pranciškus gavo po apsilankymo Šventojoje Žemėje, kur jam buvo parodyta Jėzaus gimtinė Betliejuje, ir prakartėlės idėją parvežė į Europą. „Turiu sumanymą savo prakartėlėje stilizuotai pavaizduoti maždaug to laikmečio miestelį“, – atviravo kūrybingoji kretingiškė.

• Rašyti komentarą (2)