Kontrimų šeimą vienija šokis

Kontrimų šeima bendrystę stiprina įvairiais būdais ir randa daug galimybių džiaugtis savo šeimos įvairiomis progomis ir pergalėmis.

Kretingiškiai Lina ir Regimantas Kontrimai dar prieš susituokdami pajuto šokių teikiamą magiją, o kai susilaukė vaikų, meilę šokiui perdavė nejučia ir jiems – pirmagimiui Augustui, dukrai Rugilei ir mažajam Lukui. Tėvai nustojo šokti, bent jau intensyviau, bet šokis iš gyvenimo neišnyko. Jie – didžiausi savo mažųjų gerbėjai ir pagalbininkai. Visi trys vaikai lanko šokių studiją „Ritmas“.

Abu atrado bendrą pomėgį

Kaip pasakojo Regimantas, jis mokėsi toje pačioje mokykloje – Pranciškonų gimnazijoje – kaip ir dabar mokosi trys jų vaikai, ir ten, kai jis mokėsi trečioje klasėje, susipažino su šokių mokytoju Alfonsu Mačėnu, šokių studijos „Ritmas“ vadovu. „Tada jis buvo jaunas, nuostabus mokytojas, griežtas, bet labai geras, su puikiu humoro jausmu. Susipažinom, radom bendrą kalbą, man jis kaip vadovas labai patiko. Pradėjau šokti, gavau porą, dalyvavome parodomuosiuose šou, konkursuose, kiek tai buvo įmanoma. Paskui mūsų pažintis nutrūko, ėmiau domėtis krepšiniu vyresnėse klasėse. Šokis į mano gyvenimą vėl sugrįžo jau po studijų. Ir tada, kai susipažinome su Lina, ėmėme šokti kartu, atradome bendrą pomėgį“, – apie užgimusią meilę papasakojo R. Kontrimas.

Iš pradžių juodu šoko Klaipėdoje, nes Lina studijavo uostamiestyje, o paskui jie pamatė skelbimą, kad galima šokti ir Kretingoje, tad sugrįžo pas A. Mačėną, pas kurį būsimieji sutuoktiniai mokėsi ir savo vestuvinio šokio.

„Intensyviai treniravomės, per savaitę po tris kartus, ėmėm jausti ritmą, susiradome draugų, bendraminčių. O treneris Alfonsas nukėlė į vaikystės prisiminimus, nes jis atrodė kaip visiškai nepasikeitęs jaunuolis“, – šypsojosi pasakodami Lina ir Regimantas.

Kai į pasaulį ėmė belstis Augustas, pora šokių treniruotes nutraukė, bet, kai pirmagimiui suėjo aštuoni mėnesiai, tuomet jie vėl nuėjo šokti. „Mums būdavo kaip relaksacija. Paskui bandėm grįžti ir po Rugilės gimimo, o kai Lukas atėjo į mūsų šeimą, jau nebepavyko. Treniruotės parodė, kad, nors ir tingisi, bet nuėjus taip gera pasidaro“, – pasidalino prisiminimais Lina, jai paantrino ir Regimantas, patikinęs, kad pakyla net ir savivertė.

Augustas mėgaujasi šokiu ir tikino, kad didžiausias džiaugsmas aplanko, kai viskas pavyksta taip, kaip planuota, bet tobulėti visada yra kur.

Ne apdovanojimai svarbiausi

Visi mažieji šokti pradėjo darželyje, kai susitiko tos pačios šokių studijos trenerius: A. Mačėno pėdomis pasekė abi dukros – Eglė ir Sigita.

„Iš pradžių man labai sunkiai sekėsi, bet mama skatino pabandyti, tai neatsisakiau. Vėliau, kai ėmiau lankyti mokyklą, man pradėjo patikti, gavau gerą partnerę, važiuodavome į konkursus, susiradau gerų draugų“, – pasakojo dabar jau septintokas Augustas.

Sunkiai iš pradžių sekėsi ir ketvirtos klasės mokinukei Rugilei, kol ji pajuto šokio teikiamą malonumą. „Koją kišo“ vaikams ir prasidėjęs karantinas dėl kovido.

Rugilė parodė naujausią savo apdovanojimą už dar šiemet Lietuvos sportinių šokių čempionate–pirmenybėse „Solo Latino“ jaunučių grupėje pelnytą pirmą vietą. Nors visi pripažino, kad net ne apdovanojimai svarbiausi jiems šokant. „Smagu garsinti savo miesto ir šokių studijos vardą, palaikyti savo draugus, sirgti vieniems už kitus. Taip pat pasitikrinti save“, – sakė jaunieji Kontrimų šeimos atstovai.

Bet yra buvę visko, prisipažino kretingiškiai, net ir ašarų, kai nepasiseka taip, kaip tikėtasi, ar sutrukdo nesuplanuotos aplinkybės, tokios, kaip per maža erdvė, atsiskleidęs konkurenčių kovingumas, kai už kiekvieną lopinėlį yra kovojama.

O yra buvę ir neapsižiūrėjimų, kai trūko patirties rengiantis konkursams. „Kartą vos nepavėlavom atvažiuoti į konkursą su Augustu, nes nepasižiūrėjome laiko patikslinimų, o dažnai konkursuose taip būna, kaip vėliau patyrėme. Ir tik dėl Regimanto atkaklumo, kuris prašant pakoreguoti Augusto pasirodymo laiką, viskas puikiai pavyko. Žinoma, visiems iškilo nepatogumų dėl to“, – dabar jau šypsojosi prisiminę itin daug nerimo sukėlusį įvykį.

Rugilė dalyvauja solo pasirodymuose ir jai puikiai sekasi, šiemet jaunučių grupėje Lietuvos čempionate užėmė pirmąją vietą.

Kelionės padeda stiprinti ryšius

Pralaimėjimai, įsitikinę tėvai, tik padeda stiprinti charakterį, skatina tobulėti, judėti pirmyn ir gebėti dėl to nenusivilti, tada nebūna jokių psichologinių problemų.

„Mes vaikams jokių reikalavimų nekeliame. Mums visiems tiesiog smagu kartu keliauti į konkursus, o po jų puikiai praleisti laiką. Kartu rengiamės, išvykstame anksti, kartais susipykstame, bet visa tai skatina bendrystę, stiprina mūsų ryšius“, – neslėpė Lina ir Regimantas.

Ir ne tik į šokių konkursus jie visi važiuoja, taip pat tenka lankytis ir futbolo varžybose, nes futbolo treniruotes dar spėja lankyti mažasis Lukas. Krepšinį norėtų lankyti vyresnėlis Augustas, bet grafikas toks užimtas, kad tiesiog nėra galimybių.

Keliauti jie mėgsta visi kartu ir po pasaulį, tad pasinaudoja kiekviena atsiradusia galimybe. O po vienos ilgesnės kelionės į Balį, jie nusprendė įsigyti naują šeimos narį – šunį, kurį pavadino šios salos vardu. O kad nebūtų liūdna Baliui, buvo priimtas ir katinas Rainis. Kad namuose, kai visi susirenka draugėn, niekada netrūktų klegesio ir šėlsmo.

Žavisi trenerių kantrybe

Jie žavisi ir Mačėnų šeimos bendryste, kai tėvo pėdomis pasekė dukros ir visi ėmėsi veiklos, kuri reikalauja tiek atsidavimo, kantrybės. „Jie yra tiesiog nuostabūs ir tikrai verti valstybinio apdovanojimo. Niekada nėra buvę, kad neįvyktų treniruotė, niekada nenuilsta“, – džiaugėsi treneriais Kontrimai.

Su pačiais mažiausiais daugiausiai reikia kantrybės ir tiesiog susitaikymo, kad vaikai yra vaikai. Tą suprato ir patys pašnekovai, kai skubėjo į savo pirmagimio, tuomet dar darželinuko, pirmąjį pasirodymą.

„Aš pasiėmiau kamerą, vyras pasiėmė fotoaparatą, abu iš abiejų pusių pasiruošėm filmuoti, fotografuoti, juk mūsų pirmagimis pirmą kartą šoks, būtiniausiai turime šią akimirką įamžinti, o jis žvalgosi, nei jis ten šoka, nei ką. O paskui su mokytoja kalbamės, kad gal jam geriau neiti šokti, gal jis tik trukdo. Tai mus nuramino, kad jie – maži vaikai, tai yra normalu“, – šypsojosi Lina.

Lukas žaidžia ir futbolą, bet šokti, kaip jis pripažino, jam patinka dar labiau.

Emocijos užplūsta palaikant vaikus

Ir nors kaskart tėvams reikia prižiūrėti, kad visur būtų suspėta, sudalyvauta, ir kalendorius tiesiog plyšta, bet vis tiek nė vienas neatsisakytų pasirinktų veiklų ir neiškeistų į nieką kita.

Šokiai taip pat ir nemažai kainuoja, neslėpė Kontrimai. Ypač daug reikia atseikėti mergaičių suknelėms, bet ir berniukų kostiumai yra ganėtinai brangūs. „Drabužiai, šukuosenos daug reiškia konkursuose, nes visa tai prisideda prie bendros visumos ir galiausiai rezultato“, – įsitikinę pašnekovai. Jaunieji šokėjai jau žino, ir kaip save pateikti. „Mums trenerė visuomet sako, kad nerodytume „roboto veido“, tad visada stengiuosi, kad mano veidas atrodytų gyvas“, – sakė Rugilė.

Didžiausias palaikymas, žinoma, sklinda iš tėvų. „Mes visuomet labai didžiuojamės, iš pradžių tiek norėdavosi padrąsinti – plojimais, netgi atrodo ašaros kaupiasi, paskui po truputį įpratome prie šių emocijų“, – sakė Regimantas, bet Lina patikino, kad ir dabar ją aplanko didžiulės emocinės bangos, stebint šokančius vaikus. „Aš į juos žiūriu ir taip džiaugiuosi, jie tokie jau dideli, ypač Augustas“, – neslėpė pasididžiavimo Lina. Tokie konkursai vaikams suteikia daug pasitikėjimo savimi, jie nebeturi problemų stoti prieš žmones, sakyti viešas kalbas. Daug naudos vaikams teikia ir kasmet vasaros pabaigoje organizuojamos šokių studijos stovyklos, kur tenka paplušėti ir fiziškai pasiruošti ateinančiam naujam sezonui. Nuo rugsėjo jau būna aišku, kokie ir kada konkursai laukia. „Šios stovyklos mus moko savarankiškumo, ištvermingumo, bet kartu tai yra pats geriausias laikas su draugais“, – šypsojosi jaunieji Kontrimai, radę puikų būdą save realizuoti, o kaip bus ateityje, kur keliai pasuks, dar teks palaukti.

Ieva SAULYNAITĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)