Kur, jūsų nuomone, tyko daugiausiai pavojų mūsų sveikatai? (10 komentarai)

Visi tik kalba apie kenksmingus produktus, dulkinas gatves ir pan. Bet ar ne laikas susimastyti apie elektromagnetine tarsa? Europa ir Amerika jau atsisakineja belaidziu technologiju o mes kaip durneliai vis dziaugiames naujai pastatytomis mobilaus rysio antenomis. Nors ko cia stebetis. Pinigas visagalis.

vakar per telika kazkokie tyrejai oficialiai paskelbe kad mobilus telefonas sukelia galvos smegenu vezi ,reikia naudotis mobilia ,kuo maziau laikyti rankose

sukel bet da niekam nesukiele kazkudiel.

PSO pagaliau pripažino pavojų dėl bevielio ryšio spinduliuotės.
2011-06-03

Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC): tikėtina, kad radijo dažnio elektromagnetiniai laukai sukelia vėžį

Pranešimas spaudai: Pasaulio sveikatos organizacija
[Pilnas leidimas su pastabomis bei pagrindine informacija.]

IARC teigia, kad radijo dažnio elektromagnetiniai laukai yra galimai kancerogeniniai žmonėms.

Lione miestas, Prancūzija, 2011 m., gegužės 31 d. ?? Pasaulio sveikatos organizacija/Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) paskelbė, kad radijo dažnio elektromagnetiniai laukai yra galimai kancerogeniniai žmonėms (2B grupė). Šis pranešimas pagrįstas padidėjusia gliomos (piktybinio smegenų vėžio tipo) rizika, siejama su mobiliųjų telefonų naudojimu.

Per paskutinius kelis metus vis didėjo susirūpinimas dėl galimai neigiamų radijo dažnio elektromagnetinių laukų poveikio efektų sveikatai, pavyzdžiui, naudojant belaidžius komunikavimo prietaisus. Yra apskaičiuota, kad mobiliųjų telefonų abonentų skaičius visame pasaulyje siekia 5 milijardus.

2011 m. gegužės 24–31 dienomis, darbo grupė, kurią sudarė 31 mokslininkas iš 14 šalių susirinko Tarptautinėje vėžio tyrimo agentūroje (IARC), Lione, Prancūzijoje, siekiant įvertinti galimus kancerogeninius pavojus, kuriuos lemia radijo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis. Šie įvertinimai bus išleisti kaip IARC monografijų 102 tomas. Tai bus jau penktasis šios serijos leidimas, kuriuo didžiausias dėmesys skiriamas fizikiniams veiksniams (po 55 tomo (saulės spinduliuotės tema), 75 ir 78 tomų jonizuojančios spinduliuotės tema (apie rentgeno spindulius, gama spindulius, neutronus, radijo nuklidus) ir 80 tomą nejonizuojančios spinduliuotės tema (apie ypač žemo dažnio elektromagnetinius laukus).

IARC monografijos darbo grupė nagrinėjo galimybę, kad radijo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis gali sukelti ilgalaikius sveikatos efektus, ypač – padidėjusią vėžio riziką. Tai susiję su visuomenės, ypač mobiliųjų telefonų naudotojų, sveikata, kadangi šių žmonių skaičius sparčiai auga, ypatingai tarp jaunimo ir vaikų.

IARC monografijos darbo grupė aptarė ir įvertino literatūrą apie toliau išvardintas poveikio kategorijas, įtraukiant ir radijo dažnio elektromagnetinius laukus:

* profesinis poveikis, dėl radiolokacijos ir mikrobangų efektų;
* poveikis aplinkai, susijęs su radijo, televizijos ir bevielės komunikacijos signalų perdavimu; ir
* asmeninis poveikis, dėl mobiliųjų telefonų naudojimo.

Tarptautinio lygio specialistai suvienijo jėgas ir nagrinėjo poveikio duomenis, žmonių vėžinių susirgimų tyrimus, vėžio tyrimus eksperimentinių gyvūnų atveju.

Rezultatai

Visi įrodymai buvo peržiūrėti kritiški ir bendrai buvo nustatyta, kad įrodymai gliomos ir akustinės neuromos atvejais mobiliųjų telefonų naudotojų grupėje buvo riboti. Taip pat įrodymai nėra pakankami išvadoms dėl kitų vėžio tipų. Duomenys gauti iš profesinio ir aplinkos poveikio tyrimų, kaip minėta anksčiau, buvo taip pat įvertinti kaip nepakankami. Darbo grupė nenustatė rizikos lygio, tačiau vienas paskutinių mobiliųjų telefonų naudojimo tyrimas (iki 2004 m.) parodė, kad intensyvaus mobiliojo telefono naudojimo grupėje (nurodytas vidurkis: 30 minučių per dieną daugiau nei 10 dienų laikotarpiu) gliomos rizika padidėja 40 %.

Išvados

Gydytojas Jonathan Samet (Pietų Kalifornijos universitetas, JAV), visos darbo grupės pirmininkas, pažymėjo, kad: „įrodymai, kurie vis dar yra kaupiami, yra pakankami, kad būtų galima patvirtinti išvadą ir 2B klasifikavimą. Išvada nurodo, kad egzistuoja tam tikro lygio pavojus, todėl mes privalome atidžiai stebėti ryšį tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio rizikos.“
Dabar radijo dažnio elektromagnetiniai laukai užėmė deramą vietą šalia DDT, švino ir automobilių išmetamųjų dujų .
„Atsižvelgiant į galimas šio klasifikavimo ir išvadų pasekmes visuomenės sveikatai“ – teigė IARC vadovas Christopher Wild, „svarbu, kad būtų papildomai ištirtas ilgalaikis ir intensyvus mobiliųjų telefonų naudojimas. Surinkus šią informaciją būtina imtis praktinių priemonių ir sumažinti poveikį, pavyzdžiui, skatinti laisvų rankų įrangos naudojimą arba trumpųjų žinučių rašymą.“

Darbo grupė išnagrinėjo tūkstančius mokslinių straipsnių; visas jų sąrašas bus išspausdintas minėtoje monografijoje. Verta paminėti, kad dar prieš susirenkant, darbo grupė galėjo remtis keliais, neseniai spaudoje publikuotais „Interphone“ mobiliųjų telefonų tyrimo moksliniais straipsniais, kurie taip pat buvo įtraukti į įvertinimą. Tokiu būdu patvirtinama, kad darbo grupė domėjosi aktualiu klausimu ir tuo metu.

Glaustas pranešimas, kuriame bus apibendrintos pagrindinės IARC darbo grupės išvados bei karcinogeninio radijo dažnio elektromagnetinių laukų (įskaitant ir mobiliųjų telefonų) poveikio įvertinimai, bus publikuojamas „The Lancet Oncology“ žurnale jo liepos 1 d. leidime, o taip pat, po kelių dienų, ir internete.
————————————————————————————————————-
Laikai keičiasi
Prieš prasidedant IARC darbo grupės susirinkimui Lione kilo skandalas, kai išaiškėjo, jog IARC vadovas Anders Ahlbom
( jis taip pat 12 metų yra ICNIRP ekspertas ), turi brolį Gunnar Ahlbom, dirbantį telekomunikacijų lobistu. Interesų konfliktas. Todėl Anders Ahlbom negalėjo likti vadovu, ir į jo vietą paskirtas Christopher Wild. Gal tai ir lėmė, kad anksčiau tie patys tyrimai rodę visai ką kita- kad nėra ryšio tarp mobiliųjų telefonų ir auglių smegenyse- ėmė rodyti ryšį . Ateityje gali tekti pripažinti, kad tai ne tik galimas kancerogenas. Už DDT(dusto), kuris taip pat yra 2B sąraše, išradimą, jo išradėjas, Šveicarijos chemikas Paul Hermann Müller buvo apdovanotas Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje 1948 metais . Bet laikai keičiasi ir kažkada laikyti geri išradimai parodo savo kitą pusę.

Todėl dabar, net jei dar ne visiškai aiškus spinduliuotės sveikatai poveikis, būtina išmokti teisingai naudotis mobiliaisiais telefonais. Skelbiame taisykles, kurių reikia laikytis, norint kuo mažiau kenkti sau ir aplinkiniams. Kaip egzistuoja pasyvus rūkymas taip egzistuoja ir pasyvus švitinimas, kai kažkas naudojasi bevielio ryšio įranga, aplink jį 1-2 metrai susidaro padidėjusio elektromagnetinio lauko zona, veikianti visus esančius joje. Kiekviena į telefoną atėjusi žinutė, skambutis- spinduliuotės pliūpsnis .

PAGRINDINĖS ATSARGUMO PRIEMONĖS, kurios padės sumažinti spinduliuotę naudojantis mobiliuoju telefonu:
1. Apsiribokite tik būtinais skambučiais ir stenkitės, kad pokalbiai būtų kuo trumpesni. Naudokite laisvų rankų įrangą, kurios dėka galėsite laikyti savo mobiliųjį telefoną daugiau nei 20/30 cm atstumu nuo kūno – tokiu būdu sumažinsite spinduliuotės poveikį. Naudokite telefono garsiakalbį

2. Nesinešiokite mobiliojo telefono tiesiogiai prie kūno, net ir tada, kai telefonas veikia budėjimo režime. Nesinaudokite telefonu mažesniu nei vieno metro atstumu nuo kito žmogaus – taip sumažinsite „pasyvios“ spinduliuotės poveikį. Spinduliuotė visą laiką sklinda naršant mobiliuoju telefonu internete.

3. Jeigu esate jaunesni nei 15 m. amžiaus, mobiliojo telefono apskritai nederėtų naudoti, nes jūs vis dar augate. Kadangi vaikų ir paauglių svoris yra mažesnis, spinduliuotė daro didesnę žalą, ypač smegenims, susilpnėja kraujo-smegenų barjeras, taip pat didesnis poveikis tenka reprodukciniams organams/kiaušidėms ir t. t. Jei būtina pasinaudoti telefonu- siųskite tekstinius pranešimus.

4. Mobiliųjų telefonų nederėtų naudoti vyresnio amžiaus, prastesnės ar silpnos sveikatos žmonėms (kadangi dėl spinduliuotės organizmas papildomai susilpnės). Taip pat mobiliųjų telefonų neturėtų naudoti nėščios moterys. Mikrobangų spinduliuotę gerai sugeria amniotinis skystis, kuriame vystosi embrionas ir, vėliau, vaisius. Taip pat nėščiosios turi vengti “pasyvaus” apšvitinimo iš greta mobiliaisiais telefonais besinaudojančių žmonių, vengti ilgalaikio mikrobangų poveikio iš Wi-Fi, belaidžių DECT telefonų , mobilaus ryšio siųstuvų .

5. Mobiliuoju telefonu naudokitės tik optimaliomis signalo priėmimo sąlygomis. Nesinaudokite mobiliuoju telefonu uždarose erdvėse, pavyzdžiui, lifte, rūsyje, požeminėje stotyje, namelyje-autopriekaboje ir t. t. Visais šiais atvejais signalas yra žymiai stipresnis, todėl ir spinduliuotė bus žymiai intensyvesnė.

6. Nenaudokite mobiliojo telefono, kai esate važiuojančioje transporto priemonėje, pavyzdžiui, traukinyje, autobuse ir t. t., kadangi mobiliojo telefono antena nuolatos ieškos maksimalaus signalo stiprumo ir dėl to sustiprės telefono spinduliuotė. Lipdami į transporto priemonę, atjunkite telefoną iš tinklo, nes važiuojant telefonas nuolat “gaudo ryšį” , persijunginėja tarp stočių, taip skleisdamas spinduliuotę.

7. Nenaudokite mobiliojo telefono, kai esate automobilyje (net ir tuo atveju, jeigu automobilis stovi vietoje). Uždara metalo aplinka lemia „Faradėjaus narvo“ efektą, kuris maksimaliai padidina kenksmingą spinduliuotės poveikį, nuo kurio nukenčia ne tik asmuo, kuris naudojasi mobiliuoju telefonu, bet ir kiti keleiviai, ypač vaikai. Todėl prieš naudojantis mobiliuoju telefonu būtina išlipti iš automobilio.

8. Naktį nelaikykite įjungto mobiliojo telefono greta lovos, nes net ir budėjimo režime jis kontaktuoja su artimiausiai esančio mobiliojo ryšio antena ir reguliariai skleidžia spinduliuotę.

9. Geriausia, jeigu pasirinksite mobilųjį telefoną, kurio SAR (specifinė sugerties sparta) yra mažiausia. Šis rodiklis nurodo, kiek intensyvi mikrobangų spinduliuotė veikia žmogaus audinius, tačiau šis standartas paremtas tik šiluminiu poveikiu ir visiškai neatsižvelgiama į biologinį. Taip pat rekomenduojama rinktis mobilųjį telefoną su išorine antena – nepaisant to, kad šie telefonai yra mažiau madingi ir šiuolaikiškai atrodantys, tačiau bekryptė antena siunčia signalus maksimaliai efektyviai ir todėl jai prireikia silpnesnio signalo, nei integruotajai antenai. Šiuo atveju rinkitės ne stilingumą, o mažesnio kenksmingumo sveikatai faktorių.

10. Naudoti mobiliuosius telefonus turėtų vengti visi, kurie galvoje arba ant galvos turi metalinius implantus, amalgamines dantų plombas ir dantų tiltelius, metalo plokšteles, varžtus, veržtukus, taip pat kūno papuošalus, auskarus ar akinius metaliniais rėmeliais. Tas pats principas galioja žmonėms, kurie naudojasi vaikštynėmis, vežimėliais su ratukais arba metaliniais ramentais – jeigu nesinaudosite mobiliaisiais telefonais, galėsite išvengti spinduliuotės atspindžių, sustiprėjimo, rezonanso, pasyvios pakartotinės emisijos ir t. t. reiškinių.

11. Naudokite apsaugines priemones, kurios padės apsisaugoti nuo išorinės spinduliuotės, naudokite spinduliuotės nepraleidžiančias medžiagas ir dangas, metalinės folijos sienų apmušalus, spinduliuotei nelaidžius dažus ir t. t. Naudokitės visomis priemonėmis, kurios yra pagrįstai laikomos patikimomis ir efektyviomis. Tačiau tokiose apsaugotose patalpose reikia vengti naudoti bevielį ryšį dėl signalo iš telefono stiprėjimo ir atspindžių. Nepasitikėkite įvairiais ant telefono klijuojamais lipdukais ar kortelėmis- tokia apsauga negzistuoja.

12. Kiek įmanoma daugiau reikalų tvarkykite naudodami laidinį telefoną. Reikalaukite jo iš darbdavio, jei darbo metu jums reikia daug naudotis telefonu.

Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos rezoliucija dėl elektromagnetinių laukų
· 2011-05-31
Galimi elektromagnetinių laukų pavojai ir jų poveikis aplinkai
Nutarimo Nr. 1815 priimta 2011 gegužės 27d.

1. Parlamentinė Asamblėja pakartotinai pabrėžė valstybių įsipareigojimą saugoti aplinką bei aplinkos sveikatą, kaip nurodyta įvairios chartijose, konvencijose, deklaracijose bei protokoluose nuo Jungtinių Tautų Konferencijos dėl žmonių aplinkos ir nuo Stokholmo deklaracijos priėmimo (Stokholme, 1972 m.). Asamblėja remiasi savo ankstesniu darbu minėtoje srityje, o tiksliau – Rekomendacija nr. 1863 (2009 m.) dėl aplinkos ir sveikatos, Rekomendacija nr. 1947 (2010 m.) dėl triukšmo ir šviesos taršos, ir, bendresniais klausimais, Rekomendacija nr. 1885 (2009 m.) dėl projekto rengiant papildomą protokolą Europos žmogaus teisių konvencijai, siekiant užtikrinti teisę į sveiką aplinką, ir Rekomendacija nr. 1430 (1999 m.) dėl prieigos prie informacijos, visuomenės dalyvavimo priimant su aplinkosauga susijusius klausimus bei teisingumo užtikrinimo – t. y. Orhuso konvencijos įgyvendinimą.
2. Galimas labai žemo dažnio elektromagnetinių laukų, susidarančių aplink elektros tiekimo linijas ir elektros prietaisas, poveikis sveikatai yra tebesitęsiančių tyrimo objektas ir susilaukia daug visuomenės diskusijų ir dėmesio. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, bet kokio dažnio elektromagnetiniai laukai tampa beveik dažniausiai pasitaikančiu ir greičiausiai plintančiu, aplinką įtakojančiu veiksniu, dėl kurio kyla nerimas ir įvairūs spėjimai. Dabar visi gyventojai yra veikiami įvairaus lygio elektromagnetiniais laukais, kurių stiprumas tobulėjant technologijoms ir toliau didės.
3. Mobilioji telefonija tapo kasdieniu dalyku visame pasaulyje. Šios bevielės technologijos pagrindas – platus fiksuotųjų antenų arba bazinių stočių tinklas, kuriame informacija perduodama radijo dažnio signalais. Visame pasaulyje yra daugiau nei 1,4 milijono bazinių stočių ir pristačius trečios kartos technologiją, šis skaičius reikšmingai didėja. Kiti bevielio ryšio tinklai, kurie užtikrina sparčią interneto prieigą ir paslaugas, pavyzdžiui, bevielis vietinis tinklas, vis labiau plinta namuose, biuruose ir įvairiose viešose vietose (oro uostuose, mokyklose, gyvenamosiose bei miesto zonose). Kadangi didėja bazinių stočių ir bevielių vietinių tinklų skaičius, drauge gyventojai yra veikiami vis intensyvesnio radijo dažnio smogo.
4. Tuo tarpu, kai tam tikro dažnio juostų elektriniai ir elektromagnetiniai laukai pasižymi pilnai naudingu poveikiu ir yra naudojami medicinoje, kiti, nejonizuojantys dažniai, kurie gaunami iš ypač žemo dažnio, energijos tiekimo linijų šaltinių arba tam tikros, ypatingai aukšto dažnio bangos, naudojamos radarų laukuose, telekomunikacijose bei mobilioje telefonijoje, daugiau ar mažiau neigiamai, biologiškai paveikia augalus, vabzdžius ir gyvūnus, o taip pat ir žmogaus kūną – net ir tada, kai jų lygiai yra mažesnės, nei oficialiai galiojančios ribinės reikšmės.
5. Kalbant apie visų tipų ir dažnių elektromagnetinių laukų emisijų standartus arba ribines reikšmes, Asamblėja rekomenduoja taikyti „ALARA“ arba „tiek mažai, kiek įmanoma pasiekti“ principą, įtraukiant elektromagnetinių emisijų arba spinduliuotės taip vadinamąjį šiluminį poveikį arba nešiluminį, biologinį poveikį. Dar daugiau, atsižvelgiant į didėjantį poveikį gyventojams, įskaitant tokias ypač lengvai pažeidžiamas grupes kaip jaunimas ir vaikai, kai moksliniu įvertinimu neįmanoma pakankamai patikimai nustatyti rizikos, reikėtų taikyti prevencinį principą. Priešingu atveju, jeigu nepaisoma ankstyvų įspėjimų, dėl to, kad laiku nesiimama veiksmų, tai gali lemti ypač didelę žalą žmonėms ir ekonomikai.
6. Asamblėja apgailestauja, kad nepaisant raginimų atkreipti dėmesį į prevencinį principą ir nepaisant visų rekomendacijų, deklaracijų ir įvairių įstatymais numatytų ir įstatyminių reikalavimų, vis dar menkai reaguojama į žinomas ir naujai iškylančias rizikas aplinkai ir žmogaus sveikatai. Faktiškai, dėl to sistemingai vėluojama priimti ir įgyvendinti efektyvias prevencines priemones. Jeigu prieš imantis veiksmų, skirtų žinomoms rizikoms išvengti, iš pradžių laukiama, kol bus pateikta daug mokslinių ir klinikinių įrodymų, tai gali lemti didelę žalą sveikatai ir ekonomikai, kaip jau patvirtino asbesto, benzino su švinu ir tabako atvejai.
7. Dar daugiau, Asamblėja pažymi, kad elektromagnetinių laukų arba bangų problema ir galimos pasekmės aplinkai ir sveikatai pasižymi akivaizdžiais panašumais su kitais aktualiais klausimais, pavyzdžiui, vaistų, chemikalų, pesticidų, sunkiųjų metalų arba genetiškai modifikuotų organizmų licencijavimu. Todėl drauge pabrėžiama, jog būtina užtikrinti mokslinių įvertinimų savarankiškumą bei patikimumą – tik taip bus galima atlikti skaidrų ir subalansuotą galimo neigiamo poveikio aplinkai bei žmogaus sveikatai įvertinimą.
8. Aukščiau pateiktų svarstymų kontekste, Asamblėja Europos Tarybos valstybėms narėms rekomenduoja:
8.1. bendrais bruožais:
8.1.1. imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant sumažinti elektromagnetinių laukų poveikį, ypač mobiliųjų telefonų skleidžiamų radijo dažnių poveikį ir taip pat poveikį vaikams ir jaunimui, kuriems greičiausiai kyla didžiausia galvos auglių rizika;
8.1.2. iš naujo apsvarstyti esamų elektromagnetinių laukų poveikio standartų, kuriuos nustatė Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija , mokslinį pagrindimą. Šie standartai rimtai apriboja elektromagnetinių laukų poveikį ir taiko „tiek mažai, kiek įmanoma pasiekti“ (ALARA) principus, įtraukiant elektromagnetinių emisijų arba spinduliuotės taip vadinamąjį šiluminį poveikį arba nešiluminį, biologinį poveikį;
8.1.3. surengti informavimo ir žinojimo didinimo kampanijas, siekiant informuoti visuomenę apie galimai pavojingą, ilgalaikį biologinį poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, ypatingai didelį dėmesį skiriant tokioms grupėms, kaip vaikai, paaugliai ir reproduktyvaus (vaisingo) amžiaus jaunimui;
8.1.4. ypatingą dėmesį skirti „elektromagnetiniams laukams jautriems“ asmenims, kurie kenčia nuo elektromagnetinių laukų netoleravimo sindromo, o taip pat pristatyti specialiai šios grupės žmonėms apsaugoti skirtas priemones, įskaitant zonų be bangų (zonų, kurių nepasiekia bevielio ryšio tinklas) užtikrinimą;
8.1.5. siekiant sumažinti išlaidas, sutaupyti energijos bei apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, pradėti naujų antenų ir mobiliųjų telefonų tipų, o taip pat DECT tipo prietaisų tyrimus, o taip pat paskatinti tyrinėjimus, kuriais siekiama sukurti kitas, telekomunikacijų pagrindo technologijas, kurios būtų ne mažiau efektyvios, tačiau mažiau neigiamai veiktų aplinką ir sveikatą.
8.2. dėl privataus mobiliųjų telefonų, DECT telefonų, „WiFi“, WLAN ir WIMAX ryšio naudojimo kompiuteriams ir kitų belaidžių prietaisų, pavyzdžiui, kūdikių racijų naudojimo:
8.2.1. nustatyti prevencines lygio ribines reikšmes, kurios būtų taikomos ilgalaikiam mikrobangų poveikiui uždarose patalpose, drauge taikant prevencinį principą ir neviršijant 0,6 volto metre intensyvumo, kai siekiama jį sumažinti iki 0,2 volto metre;
8.2.2. įsipareigoti prieš licencijų išdavimą atlikti atitinkamas naujų prietaisų tipų rizikos įvertinimo procedūras;
8.2.3. sukurti aiškų žymėjimą, kuriuo būti informuojama apie mikrobangų arba elektromagnetinių laukų egzistavimą, taip pat prietaiso perdavimo galingumą arba specifinį absorbcijos lygį (SAR) bei su prietaiso naudojimu susijusią riziką sveikatai;
8.2.4. didinti visuomenės informuotumą apie DECT tipo belaidžių telefonų, kūdikių racijų ir kitų, nuolatines impulsines bangas skleidžiančių prietaisų galimą riziką sveikatai, net jeigu visa elektros įranga visada paliekama veikti parengties (budėjimo) režime), ir rekomenduoti namuose naudoti laidinius, fiksuoto ryšio telefonus arba tokius modelius, kurie visą laiką neskleidžia impulsinių bangų;
8.3. dėl vaikų apsaugos:
8.3.1. skirtingose ministerijose (švietimo, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos), surengti tikslines informacines kampanijas, skirtas įspėti vaikus, tėvus ir mokytojus apie galimą specifinę riziką dėl ankstyvo, neapgalvoto ir ilgalaikio mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų, skleidžiančių mikrobangas, naudojimo;
8.3.2. apskritai vaikams, ir mokyklose bei klasėse, rinktis laidinį interneto ryšį, griežtai reguliuoti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklos patalpose;
8.4. dėl elektros tiekimo linijų ir retransliavimo antenų stočių:
8.4.1. pristatyti miesto planavimo priemones, kuriomis būtų siekiama išlaikyti didelės įtampos energijos tiekimo linijas ir kitas elektros instaliacijas saugiu atstumu nuo gyvenamųjų namų;
8.4.2. garso elektrinėms sistemoms naujuose gyvenamuosiuose namuose taikyti griežtus saugumo standartus;
8.4.3. taikant ALARA principą sumažinti ribines reikšmes retransliavimo antenoms ir įdiegti sistemas, skirtas visapusiškam ir nepertraukiamam visų antenų stebėjimui;
8.4.4. naujų GSM, UMTS, „WiFi“ arba WIMAX antenų vietas nustatyti ne tik pagal operatoriaus interesus, bet ir konsultuojantis su vietinės ir regioninės valdžios atstovais, vietiniais gyventojais bei susirūpinusių gyventojų asociacijomis;
8.5. dėl rizikos įvertinimo ir atsargumo priemonių:
8.5.1. užtikrinti, kad rizikos įvertinimas labiau orientuotas į prevenciją;
8.5.2. patobulinti rizikos įvertinimo standartus ir kokybę sukuriant rizikos vertinimo skalę, užtikrinti, kad rizikos lygio indikatoriai yra privalomi, paskirti kelias rizikos hipotezes ir atsižvelgti į suderinamumą su realaus gyvenimo sąlygomis;
8.5.3. rūpintis ir apsaugoti mokslininkus, pateikiančius „ankstyvus įspėjimus“;
8.5.4. suformuluoti į žmogaus teises orientuotą prevencinio ir ALARA principų apibrėžimą;
8.5.5. didinti nepriklausomiems tyrimams skiriamą valstybės finansavimą, drauge užtikrinant finansavimo šaltinius pramonėje ir iš gaminių, kurių riziką sveikatai siekiama įvertinti mokslinių tyrimų pagalba, apmokestinimo;
8.5.6. skirstant valstybės finansavimą įkurti nepriklausomas komisijas;
8.5.7. užtikrinti privalomą lobistų grupių veiklos skaidrumą;
8.5.8. tarp suinteresuotų šalių, įskaitant ir pilietinę visuomenę, skatinti pliuralistinius ir įvairius debatus (Orhuso konvencija).
http://www.next-up.org/pdf/Council_Europe_Resolution_1815_The_potential_dangers_of_electromagnetic_

kad galėtum saugotis, reikia žinoti.

Kai sukūrė pirmuosius automobilius, priekyje mašinos bėgo žmogus, perspėjantis apie... gręsiantį pavojų kelyje... Gal kraustykimės į džiungles. Bet ten bezdžionės irgi jau „mobiliakus“ turi... O visokiomis bereikšmėmis ir beprasmiškomis citatomis, dar netiksliai išverstomis iš kitų kalbų, „renkamas“ populiarumas ir „politinis kapitalas“... Perdimas prieš vėją...

tai žinoma, kad reikėjo bėgti prieš automobilį, perspėjant apie pavojų, juk tada vairuotojai dar be teisių važinėjo, ir kelių eismo taisyklės buvo nesukurtos. :)
beje, kažkada rentgeno aparati stovėjo batų parduotuvėse, o į Nevados dykumoje vykdomų branduolinių sprogdinimų reginius pardavinėjo bilietus.
Taip pat už DDT, kuris tam pačiam 2B kancerogenų sąraše, jo išradėjui skyrė Nobelio premiją.

kad ir sukurtos, niekas i jas per daug neziuri, lekia kaip akis isdege, tel prie ausu prisikabine. tik kazkodel nekrenta tie verslynai nors tu ka, atsparus kalakutai.

juokai juokais ,paskutiniu metu i medikus vis daugiau kreipiasi jaunimo iki 25 metu mazdaug del kaulu retejimo ,plauku zilimo nesavalaikio ,labai prasto regejimo ,sakykim kad tai sutapimas nes paprastai visa tas jaunimas dirba programuotojais ,sedi be saiko prie kompo ir sneka telefonu