Ir viena neplauta uoga gali būti pavojinga

Vasara – uogų metas. Nors žinome, kad prieš valgant būtina jas plauti, tačiau ne vienas pirkėjas turguje susigundo paragauti neplautą braškę ar trešnę. Tačiau ir viena, kita neplauta uoga gali pridaryti žmogaus organizmui žalos.

Gydytoja higienistė Marija Emilija Žiubrienė tvirtino, kad vasaros džiaugsmus aptemdyti gali ir viena neplauta uoga ar gamtoje prastai iškepta mėsa.

Kretingos rajono maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė–maisto produktų inspektorė Marija Emilija Žiubrienė teigė, kad visas uogas, vaisius ir daržoves būtina plauti po tekančiu vandeniu.

Tręšiant mėšlu uogos ir daržovės gali būti užkrėstos askaridžių kiaušinėliais. Askaridžių kiaušinėlių yra ir dirvožemyje. Uogas ir daržoves gali užkrėsti ir prabėgantys šunys ar katės, net trumpam į sodus bei daržus užsukę praskrendantys paukščiai.

Plaunant braškes, žemuoges, jei jos nėra skirtos laikyti ilgiau, geriau nuskabyti jų kotelius ir žalius lapelius.

Mėlynes, nors jos tarsi ir auga švarioje aplinkoje - miške - taip pat reikia plauti, nes laukiniai žvėrys ar paukščiai gali jas užteršti. Tik avietėms, jei jos auga aukštai ir nuošalioje vietoje, gali būti padaryta išimtis.

Negalima valgyti sraigių, paukščių, ar vabalų pažeistų uogų – pastarieji taip pat gali atnešti parazitų kiaušinėlių.

Atidžiai patariama plauti ir daržoves: pomidorus, agurkus, salotas. Salotas plaunant išskaidykite po lapą. Svogūnų laiškus - irgi.

Arbūzus, melionus prieš pjaustant taip pat būtina nuplauti. Kad geriau nusiplautų, į vandenį galima įdėti druskos, geriamosios sodos. Pjaustant neplautus arbūzus ar melionus, lengva užteršti visą jų vidų.

Atvežtinius obuolius geriau nusilupti. Kad vaisiai ilgiau išsilaikytų ir neišgaruotų drėgmė, jie apipurškiami specialiomis priemonėmis su vašku. Kartais obuoliai atrodo riebalini. Kai kurios obelų veislės, augančios ir Lietuvoje, nokina tokius riebalinus vaisius. Riebalinas sluoksnis gerai nusiplaus į vandenį įdėjus geriamosios sodos.

Jokiais indų plovikliais bandyti nuplauti riebaliną sluoksnį negalima – dalis chemikalų liks ant vaisių. Tam tinka tik natūralios priemonės.

Būtina plauti ir bananus, ypač, jei jie pjaustomi.

Šiuo metu Kretingos rajono maisto ir veterinarijos tarnyba dėl uogų ir daržovių didesnių nusiskundimų nesulaukia. Jų padaugėja rugpjūčio mėnesiais, kai prinoksta slyvos.

Pašnekovės nuomone, nereikia pamiršti ir asmeninės higienos, ypač – plauti rankas. Tačiau perdėtas švarumas ir sterilumas taip pat nėra sveikintinas. Turi vystytis natūralus imunitetas.

M.E. Žiubrienė pastebėjo, kad aptemdyti vasaros džiaugsmus gali ne tik neplautos daržovės ar vaisiai, bet ir blogai iškepta mėsa. Vasarą žmonės mėgsta mėsą kepti ant grotelių. Suvalgius blogai iškeptą mėsą atsiranda galimybė užsikrėsti salmonelioze. Todėl reikia žiūrėti, kad ne tik mėsos viršus apkeptų, bet gerai iškeptų vidus.

Ant grotelių negalima kepti rūkytų dešrelių, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250). Kepant tokias dešreles ant atviros ugnies susidaro kancerogeniniai junginiai - nitrozaminai. Ant grotelių kepti tinka blyškias dešreles, kuriose nėra natrio nitrito.

• Rašyti komentarą (11)