Nauji mokslo metai – nauji iššūkiai sau

Daugelis atėjus Rugsėjo 1-ajai mintyse sau ką nors pažada. Atlikus aplausą paaiškėjo, kad dažniausiai mokiniai sau pažada daugiau mokytis, daryti namų darbus, nesipykti su klasės draugais, mažiau vaikščioti į vakarėlius bei nesipykti su mokytojais. Tačiau kodėl mes sau ką nors pažadame? Ir ar ištesime?

Darius Domarkas sako, kad užsibrėžti tikslą yra labai svarbu.

Pasak Jurgio Pabrėžos gimnazijos psichologės bei psichologijos mokytojos Daivos Martinkuvienės, pažadai sau yra tarsi savęs programavimas. Visi galvojantys apie ateitį kelia sau tam tikrus reikalavimus, tikslus. Tai yra tarsi tam tikras variklis, kuris padeda ištverti monotoniją mokykloje.

Mokinė Marija Bertašiutė sau kasmet pažada geriau ir daugiau mokytis. „Žinoma, ne visada pavyksta taip, kaip norisi, tačiau vis tiek pasiekiu tam tikrų rezultatų. Dabar priežastis geriau mokytis yra mokslai Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje. Kuo geresni pažymiai – tuo didesnę stipendiją gauni ir mažiau pinigų reikia prašyti iš tėvų“, - kalbėjo M.Bertašiutė.

Abiturientas Darius Domarkas teigė, kad jam svarbu užsibrėžti tikslą, kad būtų ko siekti. Tik štai ištesėti ne visada pavyksta. Pasak jo, mokslo metų pradžia ypač sunki – visi dar gyvena vasaros nuotaikomis. Ne visiems pavyksta „įsivažiuoti“ ir po poros mėnesių, tačiau abiturientams tenka prisiversti – juk ne už kalnų egzaminai.

Pažadų dažniausiai nepavyksta ištesėti dėl to, kad susikerta du dalykai – tai, kas yra būtina, su tuo, kas malonu. Pavyzdžiui, esant dideliems mokymosi krūviams ir norint padaryti namų darbus, vis mažiau laiko lieka kompiuteriui, susitikimams su draugais ar pramogoms.

Psichologė D.Martinkuvienė teigė, kad būtent šis konfliktas ir nulemia tai, kad užsibrėžti tikslai yra nustumiami į šalį. „Staigus pokytis iš visiškos laisvės į mokyklinių reikalų suvaržymus įneša sumaištį į mokinio gyvenimą. Negalėdamas daug laiko skirti maloniems užsiėmimams, jis ima ieškoti sau pasiteisinimų - šiandien nedarysiu matematikos namų darbų, nes vis tiek nieko nesuprantu, istoriją išmoksiu kitą kartą. Galiausiai stengtis nebeužtenka nei motyvacijos, nei energijos“, - kalbėjo D.Martinkuvienė.

Pažadas kažko nedaryti taip pat reikalauja pastangų. Pavyzdžiui, daugeliui gali atrodyti, kad nesipykti su klasės draugais neįmanoma vien dėl kasdienės trinties. D. Martinkuvienės manymu, norint panašų pažadą ištesėti, reikia išsikelti klausimą: „Kodėl ir ką konkrečiai noriu pakeisti?“. Žinant priežastis lengviau suvokti problemą ir ją pašalinti. O juk daug ramiau gyventi mokymosi įstaigoje su niekuo nesipykstant.

Pašnekovai bei psichologė sutiko, kad pažadai sau yra teigiamas dalykas – jie motyvuoja siekti kažko daugiau. Tik reikia pamatuoti savo galimybes ir nemesti visko.

Ką dažniausiai sau pasižada naujus mokslo metus pradėję mokiniai:

daugiau mokytis – 46 proc.;

daryti namų darbus – 20 proc.;

nesipykti su klasiokais – 14 proc.;

mažiau vaikščioti į vakarėlius – 11 proc.;

nesipykti su mokytojais – 9 proc.

Aurelija ORLOVAITĖ

"Pajūrio naujienų" akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)