|
|
|
Mokyklinė uniforma: prievolė ar privilegija?
Įvairios mokyklinės uniformos visais laikais buvo populiarios. Dar mūsų tėvai neįsivaizdavo, kad į mokyklą galima ateiti be rudų suknelių ar mėlynų kostiumų. Tada visiems griežtai buvo žinoma, jog uniformas nešioti – privalu, tad niekas dėl alternatyvų nesuko sau galvos. Šiandien mokiniai taip pat nešioja uniformas, tik, nors ir ne vienoje Kretingos mokymo įstaigoje jas nešioti yra privaloma, kai kurie mokiniai atsisako tai daryti ir pažeria ne vieną argumentą, paremiantį jų pasirinkimą.
„Mokyklinės uniformos nemėgstu ir stengiuosi nenešioti, nes prie jos negaliu priderinti savo drabužių“,- pasakoja Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Mantas Baltmiškis. Su juo sutinka daugelis mokinių: nešiodamas uniformą turi pirkti ir taikyti drabužius, kurie prie jos tiktų. Pavyzdžiui, su megztiniu ar storesniu džemperiu į mokyklą eiti nebegali, nes jie netelpa po uniforma, jautiesi suspaustai, o ir atrodo negražiai. Todėl pradėjus mokytis gimnazijoje tenka keisti savo rengimosi stilių ir skonį. Tačiau Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktorė Biruta Mikienė teigė, jog gimnazija – ne meno mokykla, čia ne vieta demonstruoti madas. „Dažnai mokiniams duodu pavyzdį: kaip gydytojas visą laiką su chalatu, taip gimnazistas turi būti su uniforma, nes uniformos nešiojimas – gimnazisto pareiga ir privilegija“,- sakė B. Mikienė. Pranciškonų gimnazijos direktoriaus Leono Šidlausko nuomone, su uniformomis visi vaikai tampa lygūs, jos - ne vien mokyklos identiteto ženklas, bet ir paprastesnis bei pigesnis apsirengimo variantas. Tačiau, pasak Pranciškonų gimnazijos trečioko gimnazisto Viktoro Girdenio, kasdien nešiojant uniformas jos greitai nusidėvi ir vienos uniformos nebeužtenka, reikia pirkti naują, kuri kainuoja daugiau negu 200 litų. Pranciškonų gimnazijoje uniformas privalu nešioti nuo V klasės, Jurgio Pabrėžos – nuo VIII, tačiau daugiausia dėl minėtų priežasčių dalis mokinių šį įsaką ignoruoja. „Nors mokymosi sutartyje yra nurodyta, kad mokinys privalo nešioti uniformą, šiai sąlygai paklūsta ne visi, tad neretai tenka bausti prasižengėlius“,– pasakojo B. Mikienė. Pranciškonų gimnazijoje tos „bausmės“ – tai pasiaiškinimų rašymas, pokalbiai su socialine pedagoge, o jei prasikaltusysis pakliuvo ne pirmą ir ne antrą kartą, tenka pabendrauti ir su direktoriumi. Nesutarimų dėl uniformų su mokiniais pasitaiko ne vien mokyklų vadovybei, bet ir mokytojams. Štai Pranciškonų gimnazijos septintokė Greta Grikšaitė linksmai pasakojo, jog jų klasėje vaikai taip nemėgsta uniformų, kad suaugusieji nebežino, ko griebtis: „Viena mokytoja juokaudama smeigtuku uniformą pritvirtino prie drabužių – kad tik mes jas nešiotume!”. Vis dėlto ne visi mokiniai prieštarauja įsakui nešioti uniformą. “Draugai iš vyresnių klasių buvo nusistatę ir nuteikę kitus prieš uniformas, bet kai patys pradėjome eiti į devintą klasę, prie uniformos pripratome ir ją nešioti tapo kasdieniu dalyku”, – teigė trečiokė gimnazistė Lina Mačernytė. Dauguma moksleivių susitaikė su oficialia apranga kaip Lina, tačiau išlieka tokių kaip Mantas, Viktoras ir Greta, kurie ,,plaukia prieš srovę” ir gina savus įsitikinimus. Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos gimnazijų direktoriai sutaria, kad visada bus dalis nepatenkintų – tai natūralu. Tačiau kadangi maždaug prieš dešimtį metų ir vienoje, ir kitoje gimnazijoje uniformų įvedimą lėmė ne vienas žmogus, o mokyklų tarybos (kurias sudaro gimnazijų vadovai, tėvų bei mokinių tarybos), šio sprendimo niekas, bent artimiausiu metu, nežada keisti. Uniforma – standartizuota apranga, dėvima tam tikrų organizacijų narių. Uniformas dėvi mokiniai, kariai, policininkai, muitininkai, gaisrininkai, skautai, kai kurių kompanijų darbuotojai, medikai, kaliniai, valstybinių institucijų darbuotojai – miškininkai, geležinkelininkai ir panašiai. Ūla BENDIKAITĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
