|
|
|
Konfliktus sukelia nesusikalbėjimas
Mokykla – antrieji namai, kuriuose praleidžiame maždaug trečdalį savo gyvenimo. Mokytojai, mokiniai, darbuotojai yra vienos šeimos – mokyklos bendruomenės – nariai. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir mokykloje, tarp jos „gyventojų“ iškyla įvairių nesutarimų. Visuomenėje nusistovėjęs stereotipas, jog mokiniai nežino savo pareigų, naudojasi tik mokinio teisėmis. Pagrindinę pareigą mokytis kai kurie atlieka atmestinai, pareigą gerbti mokyklos darbuotojus daugelis pamiršta. Pedagogai pritaria, jog nemaža dalis konfliktų kyla dėl to, jog mokiniai nejaučia deramos pagarbos mokytojams, užmiršta mokinio elgesio taisykles: per pamoką vaikšto, kalba, trukdo aiškinti pamokos temą, naudojasi mobiliuoju telefonu, o kai kurie net klasėje įsirengia valgyklą. „Aš, norėdama išspręsti tokias problemas, liepiu ant popieriaus lapo perrašyti mokinio elgesio taisykles, kad kitą kartą neužmirštų savo pareigų. Tai – visai veiksminga“, - mokinių „sutramdymo“ metodu dalijosi viena informatikos mokytoja. Mokiniai taip pat neprieštaravo, jog dėl daugelio konfliktų kalti yra patys. „Nesimokome taip gerai, kaip norėtų mokytojai, neįdedame tiek pastangų, kiek galėtume, ne visada stengiamės juos suprasti“, - tvirtino jie. Namie mokymosi laiką atima kompiuteris, o kai kuriose pamokose per nuobodu klausytis „sausos“ teorijos. Kita vertus, daugelis mokinių teigė, jog jų pasipiktinimą sukelia neteisingas mokytojų įvertinimas, pažymių rašymas ne už darbą, o už elgesį. Mokiniams nepatinka tai, jog per kontrolinį darbą reikia išspręsti tokius uždavinius, kurių nebuvo sprendę klasėje. Jie tvirtino, jog daugelis mokytojų nesistengia jų suprasti, įsivaizduoja, kad jų dėstomas dalykas – pats svarbiausias ir vienintelis mokymosi programoje: užduoda krūvą namų darbų, retam mokytojui paaiškinsi, kad prieš rašant apklausą ar kontrolinį tenka mokytis vienodai daug. Būna, jog per dieną reikia rašyti net kelis patikrinamuosius darbus, kurie slepiasi tik po skirtingu pavadinimu. Nors tokių situacijų, kai mokytojai, pritrūkę žodžių, imasi veiksmų, pasitaiko labai retai, tačiau mokiniai pasakojo, jog jei ne patys patyrė, tai girdėjo ar matė, kaip šie suplėšo mokinio pratybas, sąsiuvinius, liniuote pliaukšteli per galvą, ar net, paėmę mokinį už kaklo, kakta trenkia į suolą. Kai kurie mokytojai vaikus priverčia apsiašaroti klasėje iš jo tyčiodamiesi, rėkdami. „Lankau meno mokyklą. Mokytoja pradeda ant manęs rėkti, jog neišmokau skambinti tam tikros kūrinio dalies, paėmusi pirštus tranko juos į pianiną, rodo, „kaip reikia groti“. Ateina pavėlavusi į daugiau kaip pusę pamokos, todėl dar ir užlaiko. Kiekviena pamoka tampa tikra kančia, noras groti vis silpnėja“, - pasakojo vardo nepanorusi atskleisti 14-metė. Kita mokinė prisiminė, kaip patyrė psichologinį spaudimą, mokydamasi pradinėje mokykloje. Mokytoja jos nemėgo už tai, jog buvo drąsi, judri, smalsi mergaitė. Pedagogė visuomet žemindavo jos įvertinimus, nuteikinėdavo prieš ją klasės draugus. Pereinant iš pradinės mokyklos į gimnaziją, net stengėsi sudaryti kuo blogesnį įspūdį apie ją kitiems mokytojams, pasakodavo išgalvotus dalykus. Ar mokytojas gali menkinti mokinį ant jo rėkdamas, naudodamas tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą? Ar tikrai mokiniai yra tokie laukinukai, su kuriais neįmanoma susikalbėti? Pranciškonų gimnazijos socialinė pedagogė Vija Zujevaitė–Srėbalienė patvirtino, jog mokykloje tenka spręsti konfliktines situacijas tarp mokytojų ir mokinių. Jos manymu, tokiuose konfliktuose nėra vieno kalto ar vieno teisaus. Kartais net mokytojai prasilenkia su elgesio etika, klysta, o mokinys nesistengia jo suprasti. Viskas prasideda nuo nesusikalbėjimo, nenoro išgirsti vienas kito, pagarbos stokos, asmeninių ambicijų, priešiško nusiteikimo. Užgaulus mokytojo žodis skatina mokinį keršyti, t.y. elgtis priešingai negu yra sakoma, maištauti. „Įvykus konfliktinei situacijai tarp mokytojo ir mokinio stengiamės suvesti juos akistaton, kad kalbėdamiesi, o ne vienas kitą užgauliodami išsiaiškintume priežastis, rastume kompromisą, išspręstume problemą. Mokytojai būna dėkingi, kai mokinys pasako, kas jam nepatinka, ką galbūt reikėtų keisti, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų“, - darbo patirtimi dalijosi socialinė pedagogė.
Inesa RINKEVIČIŪTĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
